Žemės ūkio ministerijos įkurta darbo grupė išanalizuos situaciją dėl gyvūnų gerovės. Tai trečiadienį aptarta Vyriausybės pasitarime.

„Aktyvios visuomenės dėka matome sprogus burbulą ir pamatėme, kad yra sisteminių problemų, čia negalima kaltinti vien tik Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), bet turėtų įsijungti policija, Valstybinė mokesčių inspekcija, muitinė. Aną savaitę išsikvietėme VVMT vadovus, gyvūnų teisių gynėjus. Priėmėme sprendimą sudaryti darbo grupę, kuri spręs teisinę bazę ir duos atsakymus“, – pasitarime sakė žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas.

Premjeras Saulius Skvernelis sakė besitikintis, kad darbo grupė pateiks konkrečius siūlymus.

„Tikiuosi, kad darbo grupė bus rezultatyvi, nebus sukurta tam, kad problemos būtų be konkrečių sprendimų užmarinuotos. Tikimės konkrečių sprendimų, nuo teisėkūros iniciatyvų iki praktinių, elementarių kontrolės mechanizmų užtikrinimo“, – sakė S. Skvernelis.

Tuo metu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kvietė darbo grupę susipažinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada dėl šios situacijos.

„Siūlau susipažinti su STT išvada, kur pateikti pasiūlymai. Tie pasiūlymai turėtų būti įvertinti rytoj darbo grupėje ir paklausta institucijų, ką padarė per tą laiką, koks pokytis įvykęs. Nes situacija jau 2018 metais buvo aiški“, – sakė K. Mažeika.

Numatyta, kad Gyvūnų augintinių gerovės kontrolės probleminių klausimų sprendimo darbo grupė iki kitos savaitės Vyriausybės pasitarimo turės pateikti siūlymus dėl privalomo gyvūnų ženklinimo, išanalizuojant finansavimo iš valstybės biudžeto galimybę.

Darbo grupė turės pateikti siūlymus dėl gyvūnų gerovės reikalavimų peržiūros, neteisėtos prekybos gyvūnais tobulinimo, atsižvelgiant į gyvūnų registracijos, fizinių ir juridinių asmenų ekonominės veiklos, mokesčių ir kitą problematiką, taip pat teiktis siūlymus dėl atsakomybės už žiaurų elgesį su augintiniais gyvūnais griežtinimo, visuomenės švietimo apie atsakingą elgesį su gyvūnais, operatyvaus reagavimo į gyvūnų teisių pažeidimus užtikrinimo.

Viešojoje erdvėje prieš kurį laiką pasirodė informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais.

Siūlė išlaidas padengti valstybei 

Antradienį Vyriausybės vadovas užsiminė, kad Lietuvoje reikėtų vėl įvesti privalomąjį gyvūnų ženklinimą, tačiau už tai turėtų sumokėti valstybė.

„Kažkada buvo iniciatyva įvesti čipus, čipuoti gyvūnus, matyt, prie to reikia grįžti. Tik, aišku, tai neturėtų būti našta gyventojams. Matyt, valstybė turėtų rasti lėšų ir tokiu būdu paženklinti gyvūnus“, – Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Seimas dar 2012 metais buvo nusprendęs, kad nuo 2016-ųjų visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tačiau 2016 metų vasarą Seimas atsisakė nuo metų pradžios įvesto privalomo gyvūnų ženklinimo, motyvuodamas, kad dėl papildomos finansinės naštos „didžioji gyventojų dalis yra tam nepasiruošusi“.

Policija šiuo metu atlieka mažiausiai penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Nelegaliose veisyklose rasta negyvų, suluošintų gyvūnų, apie pusantro šimto gyvūnų perduota globos organizacijoms.