Neuromokslininkas Gregory Bernsas išmokė šunis sėdėti magnetinio rezonanso tomografo (MRT) viduje, kad pamatytų, kas vyksta jų smegenyse, kai jie, be kita ko, yra apdovanojami skanėstu arba pamato naują veidą. Jis įsigilino į šunų pasaulio pažinimą, kad išsiaiškintų, ką šunys iš tikrųjų galvoja ir jaučia, rašo sciencefriday.com.
G.Bernsas, kartu su universiteto mokslininkų komanda, pradėjo „Šunų projektą“ ir paprašė žmonių iš vietos Atlantos bendruomenės kartu su jų keturkojais draugais ateiti į pagalbą. Pirmiausia mokslininkams teko apmokyti šunelius lįsti į MRT aparatą: kai kuriems tai sekėsi lengvai ir gerai, tačiau buvo ir tokių, kuriems įlįsti į garsų triukšmą keliantį ir tamsų aparatą buvo sudėtinga ar neįmanoma.
Anksčiau šunų tyrimai apsiribodavo elgesio eksperimentais. Pereinant nuo vieno stimulo prie kito, mokslininkams reikėjo išversti, ką šuo galvojo. Bet šis metodas nepateikė aiškios įžvalgos apie šuns mintis. Čia į pagalbą atėjo MRT aparatas. Ir nors jis negali aptikti atskirų neuronų, gali pasakyti, kaip jie sujungti vienas su kitu. Būtent taip mokslininkai galėjo suprasti, kaip veikia smegenys.
Tačiau ar su šuns smegenimis viskas veikia taip pat, kaip ir su žmogaus? Na, šunims tereikėjo ramiai pabūti ir nejudėti aparate.
Pirmiausia mokslininkai bandė nustatyti šuns smegenų dalis, kurios yra analogiškos žmogaus smegenims. Jie atliko panašaus tipo eksperimentus, kuriuos atlieka žmonėms darydami MRT, ir tik šiek tiek pakoregavo juos šunims.
Originalus eksperimentas buvo kurtas pasižiūrėti, kaip reaguojama į apdovanojimo (skanėstu, žaisliuku) apdorojimą.
Šuneliui buvo parodytas apdovanojimą reiškiantis daiktas (skanėstas, žaisliukas) ir stebima atlygio apdorojimo smegenų sritis, kaip ir kada padidėja jos aktyvumas.
„Taigi, tam tikra prasme mes galime suprasti, ką šuo galvoja ir jaučia“, – sakė G.Bernsas.
Nuo tada, kai buvo pradėti tyrimai, eksperimentai pasikeitė: nuo pirminio atlygio apdorojimo jie nukeliavo iki sudėtingų klausimų, pavyzdžiui, kaip šunys mato pasaulį ir apdoroja kalbą. Mokslininkai net rado įrodymų, kad šunys patiria pagrindines emocijas.
Mokslininkai viename eksperimente susiejo žirafos atvaizdą su apdovanojimu. Tada šunims jie parodė dviejų ir trijų dimensijų žirafos atvaizdo versijas. Žmonių smegenys gali lengvai atskirti šias dvi versijas, taigi mokslininkai galėjo pamatyti, ar šunų smegenys taip pat tai gali padaryti.
„Daugybė dalykų, kuriuos jaučia šie gyvūnai, jaučiame ir mes. Tačiau mes turime žodžių visa tai apibūdinti, o šunys – ne. Tačiau tai nereiškia, kad nėra būdų nustatyti, ką jie jaučia ir galvoja. Manau, kad vienintelis būdas tai išsiaiškinti yra pažvelgti į jų smegenis, nes jie negali su mumis kalbėti“, – sakė neuromokslininkas G.Bernsas.
