Susirgti – kone didžiausia tikimybė Europoje
Darbas su murkiančiais ar rankas laižančiais pūkuotais ir gauruotais padarėliais skamba kaip smagus laiko praleidimas. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau – kiekvienoje mažesnėje ar didesnėje veterinarijos klinikoje kasdien vyksta įtempta kova dėl gyvūnų gyvybių. Veterinarijos klinikoje 10 metų dirbančios veterinarės Martos pacientai – įvairiausi dvikojai ir keturkojai, šliaužiantys, straksintys, ropojantys gyvūnai. 80 proc. jų yra naminiai augintiniai, katės ir šunys. Savo profesijai atsidavusi gydytoja pasakoja, kad kiekvieną dieną jai tenka gydyti mažuosius pacientus dėl įvairiausių sveikatos negalavimų, gelbėti jų gyvybes.
Kvėpavimo, širdies sutrikimai, peršalimo ir virusinės ligos, onkologiniai susirgimai, įvairios traumos ir sužalojimai, – tokios diagnozės yra veterinarų kasdienybė. Dažniausiai susirgimai priklauso nuo to, kaip savo gyvūnais rūpinasi jų šeimininkai.
Atšilus orams gyvūnų klinikas užplūsta klastingų žolėje tykančių kraujasiurbių aukos. Didžiausią pavojų gyvūnams ir žmonėms kelia erkės. Veterinarė primena liūdnąją statistiką, kad Lietuvoje užsikrėsti erkiniu encefalitu, Laimo liga, babezioze ir kt. yra viena didžiausių tikimybių visoje Europos Sąjungoje. Deja, nėra tikslios statistikos, kiek dėl erkių platinamų ligų per metus suserga ir nugaišta kačių ir šunų, tačiau sergamumo kreivė kasmet negailestingai auga į viršų.
„Šylant klimatui ir dažniau keliaujant su augintiniais įvairių rūšių parazitai plinta į naujus regionus. Kintant parazitų epidemiologinei situacijai padidėja rizika užsikrėsti pavojingomis ir potencialiai mirtinomis ligomis, kurias jie perneša. Dabar kaip niekad svarbu reguliariai rūpintis šunų ir šuniukų apsauga nuo blusų, erkių ir erkučių“, – perspėja veterinarė.
Kreipiasi tada, kai gydytojai jau bejėgiai
Pašnekovė apgailestauja, kad žmonės arba nežino, arba neįvertina mirtino pavojaus, kuris keturkojui gali kilti net ir po nekalto pasivaikščiojimo parke ar savo namų kieme. Viena iš dažniausiai pasitaikančių pavojingiausių ligų yra babeziozė, kurią platina erkės. Laiku diagnozavus ligą gyvūną pavyksta išgelbėti, tačiau vis tiek neapsieinama be skaudžių pasekmių – babeziozė pažeidžia inkstus, kepenis ir sukelia negrįžtamus sveikatos pažeidimus.
Veterinarė atkreipia dėmesį, kad po erkės įkandimo keturkojo elgesys ir savijauta gali pasikeisti praėjus ir kelioms dienoms, ir net kelioms savaitėms. Ligos eiga gali būti žaibinė arba lėtinė. Gyvūnas tampa mieguistas, nevalgus, padažnėja jo kvėpavimas, pakyla temperatūra, vemia, jo šlapimas ar išmatos pasidaro tamsios spalvos. Jei šuo vyresnio amžiaus ar serga kitomis ligomis, svarbi kiekviena minutė. Deja, bet šeimininkai neretai atsainiai žiūri ne tik į augintinių prevenciją, bet net ir nutikus nelaimei pagalbos kreipiasi per vėlai – ligai pažengus, kai gydytojai jau yra bejėgiai.
„Neretai liga baigiasi pačiu liūdniausiu scenarijumi. Sunkiausia būna tomis akimirkomis, kai gyvūnui padėti medicina nebegali ir tai reikia pranešti šeimininkui. Žmonių ašaras matau kasdien, tačiau jie vis tiek neišmoksta šios skaudžios pamokos, – apmaudo neslepia veterinarijos gydytoja. – Daugelis šeimininkų per vėlai supranta, kad kelią nelaimei galėjo užkirsti iš anksto, pasirūpinę savo augintiniu profilaktiškai, jį apsaugant nuo parazitų ir jų platinamų ligų. Prevenciškai sušerti vieną tabletę nuo erkių yra kur kas paprasčiau ir pigiau, nei po to kankinti gyvūną gydymu, vaistais, lašelinėmis. Rūpintis gyvūnų prevencija nuo parazitų yra vienas svarbiausių mūsų darbo uždavinių. Būtent profilaktika yra pats efektyviausias būdas apsaugoti gyvūną nuo nelaimės.“
Apsaugo ne visos priemonės
Jei nuo avarijų, traumų ir nelaimingų atsitikimų apsaugoti keturkojų beveik neįmanoma, tai nuo blusų, erkių ir kitų kraujasiurbių platinamų ligų – paprasta. Apsaugos priemonių yra pilnos lentynos: antkakliai, pakabukai, karoliai, lašai ir kitokie preparatai. Tačiau ne visais atvejais priemonės yra veiksmingos. Norisi pasirinkti priemonę, kurią panaudojus pasakytume užteko jos arba viena ir baigta.
„Pavyzdžiui, net ir užsegtas antkaklis dar negarantuoja gyvūno apsaugos. Dažnai atvažiuoja parazitų apipultų keturkojų šeimininkai su pretenzijomis, kad antkaklis neapsaugo. Tačiau reikia nuolat tikrinti, kad antkaklis būtų gana stipriai suveržtas. Jei jis uždėtas neteisingai, arba dėl tankaus ir ilgo gyvūno kailio neturi glaudaus kontakto su oda, jis neveiksmingas, medžiagos į kraują nepatenka. Antkakliai keturkojams kai kuriose situacijose netgi kelia pavojų, jei per stipriai įsirėžia į kaklą arba, užsikabinus už kokios šakos, prismaugia. Neretai aktyvūs gyvūnai juos pameta ir lieka be jokios apsaugos“, – patirtimi dalijasi dešimtmetį gyvūnais besirūpinanti veterinarė.
Veterinarė atkreipia dėmesį, kad pasaulyje geriausiai parduodamas antiparazitinis preparatas yra tabletės. Tai, anot jos, ko gero, pats veiksmingiausias būdas apsaugoti augintinį nuo blusų, erkių ir erkučių, o šeimininką nuo papildomų rūpesčių.
„Šunys labai mėgsta gardžias kramtomas tabletes. Dešimt metų dirbdama veterinare pastebėjau, kad prevencija nuo parazitų turi būti kuo paprastesnė. Juk šiais laikais visur skubantys žmonės viską pamiršta, neturi daug laiko. Todėl daug paprasčiau suduoti vieną kartą per mėnesį šunims gardžią tabletę, kurios nereikia slėpti dešroje ir po to sekioti iš paskos ieškant, ar prarijo visą tabletę ir kokios puselės neišspjovė“, – šypsosi gydytoja Marta.
Dėl kramtomose tabletėse esančios veikliosios medžiagos sunaikinamas didžiausias spektras varginančių parazitų: erkių, poodinių erkių, blusų, ausų, niežų erkių. Todėl net ir viena tabletė kartą per mėnesį užtikrina greitą, efektyvų ir tvarų poveikį.
