12 labiausiai erzinančių šuns elgesio problemų – paprasti būdai įveikti

Nežinote, kaip išmokyti šunį eiti ramiai greta jūsų? Niekada neleiskite jam tampyti pavadžio. Tam, kad išmokytumėte šunį eiti ramiai, pavadėlis turėtų būti trumpas ir šiek tiek laisvas. Kaskart pajutę, kad pavadėlis įsitempė, sustokite. Šuo taip pat sustos pažiūrėti, kodėl jūs nebeinate. Sustojęs duokite skanėstą ir vėl eikite. Kartokite šį metodą tol, kol šuo supras, kad tempti pavadį beprasmiška.

Rodos, kad šokti ant žmogaus susitikimo metu šuniui yra normalu. Tačiau toks elgesys dažnai ne juokais gali išgąsdinti tuos, kurie to šuns nepažįsta. Norėdami atpratinti savo šunį šokinėti ant žmonių, visų pirma, išmokykite nešokinėti ant jūsų. Atminkite: šuniui negalima skirti jokio dėmesio, kol jis į jus atsirėmęs priekinėmis letenomis. Palaukite, kol šuo priekines kojas pastatys ant žemės, ir tik tuomet jį paglostykite. Taip lengviau pripratinsite šunį pasisveikinti nešokinėjant ir kontroliuosite jo elgesį, kai gyvūnas bus emociškai susijaudinęs. Vertėtų nepamiršti, kad patartina šunį elgtis tinkamai mokyti ten, kur nėra aplinkinių šuns dėmesį atitraukiančių žmonių ar kitų dirgiklių.

Šuo neatstoja nuo jūsų ir maldauja kiekvieno kąsnelio, kurį jūs dedate sau į burną? Dėl to esate kalti patys. Norėdami, kad šuo neįprastų prašyti, atsispirkite jo gailioms akims ir neduokite maisto nuo stalo. Taip jis neišmoks maldauti. Įpratinkite šunį būti savo vietoje, kol valgote. Jei pripratinote šunį būti narve, valgio metu galite uždaryti jį ten arba kitame kambaryje.

inkščiant Jūsų šuo dejuoja ir inkščia prašydamas dėmesio? Jei be perstojo savo šunį myluojate, glostote ir apipilate dėmesiu – normalu, kad taip nutinka. Jei norite atpratinti savo keturkojį inkšti, vertėtų jį pradėti ignoruoti. Vos tik pradėjus šuniui inkšti, atsukite nugarą, nebežiūrėkite šuniui į akis ar išeikite iš kambario. Kai šuo nustos taip daręs, duokite skanėstą ir tik tuomet vėl su juo bendraukite. 

Jei šuo įprato loti prie durų, pamėginkite jį gudriai perauklėti. Parinkite vietą namuose, kur šuo galėtų netrukdomas gulėti. Geriausia taip, kad matytų lauko duris. Išmokykite šunį nueiti į vietą jums nurodžius. Parašykite, kad kas nors kitas pabelstų į duris. Būkite šalia ir raminkite šunį, vos tik jam panorėjus loti. Kai pabeldus į duris šuo nesulos, duokite skanėstą. Kartokite šią procedūrą tol, kol šuo išmoks nebeloti. 

Pagirkite šunį net ir tada, kai jis pas jus ateina nekviestas. Taip šuo žinos, kad ateiti pas šeimininką yra „gerai“. Jei pakviestas šuo neateina pas jus, jokiu būdu nevaikščiokite paskui jį. Liepkite šuniui vykdyti komandą „sėdėt“. Kai jis atsisės, nueikite prie jo. Jei šuo nesisėda, tuomet pradėkite bėkite nuo jo ir šaukite „pas mane“. Pamatęs jus bėgantį šuo ims lėkti paskui jus ir taip išmokysite šunį ateiti pas jus. Jei šaukiate tik šuns vardą, šuo gali ir neateiti, nes vardas yra komanda šuns dėmesiui atkreipti. 

Jei jūsų šuo tampa liūdnas kaskart, kai jį paliekate vieną namuose, leiskite jam žinoti, kad išeinate ne amžiams ir tuoj pat grįšite. Iš pradžių, palikite šunį namuose 10–15 minučių. Kiekvieną kartą šunį palikite vis ilgesniam laikotarpiui. Visuomet palikite mėgiamą šuns žaislą ir išeidami įjunkite televizorių ar radiją. Tiek išeidami, tiek grįždami būkite ramūs ir nereikškite jokių emocijų. Šuo turi suprasti, kad būti vienam namuose – nieko blogo. 

Ne vienam teko matyti, su kokiu entuziazmu šuo rausia žemę. Gerai, kai šuo tai daro kur nors miške, tačiau jei šuo pamėgo rausti nuosavo namo kieme esančią pievą – šeimininko ir šuns santykiai pakryps neigiama linkme. Norėdami atpratinti šunį rausti žemę turite nutverti jį rausimo momentu ir įsakmiu bei griežtu balsu tardami „negalima“ sustabdyti. Geriausia, jei po to šuns dėmesį nukreiptumėte žaislu. Barti šunį po to, kai jis jau yra iškasęs duobę, beprasmiška. Patarimas: kieme laikykite dėžutę su smėliu. Kaskart užkaskite šuns žaislą ir leiskite jam kasti ne pievą, o smėlį dėžutėje.

Šunys, o dažniausiai jauni šuniukai pasaulį tyrinėja kramtydami ir laižydami įvairius daiktus. Kramtydami jie nusiramina. Tačiau toks šuns elgesys šeimininkams dažniausiai nepriimtinas. Be to, įprotis kramtyti viską, kas pasitaiko jų kelyje, gali pražudyti juos pačius, jei į burną pakliūtų pavojingų, aštrių ar nuodingų medžiagų. Nepagailėkite savo keturkojui parūpinti žaislų, kuriuos jis galėtų graužti. Pastebėję, kad šuo ima kramtyti, pavyzdžiui, batą, subarkite, tačiau po to duokite jo pamėgtą žaislą ir parodykite, kad batų graužti negalima, o žaislus – galima.

Įkąsti gali bet kuris šuo, jei jis yra erzinamas ar puolamas. Tačiau tinkamai auklėjamas, drausminamas ir nuo mažų dienų socializuojamas šuo pripras prie žmonių, kitų gyvūnų bei aplinkos ir nepridarys nemalonumų savo nenuspėjamu elgesiu. Be to, palaipsniui pripras prie netikėtų situacijų ir į jas reaguos be panikos ir agresijos. Leiskite šuniui susipažinti su kuo daugiau žmonių. Taip jis pripras ir lengviau priims svetimus žmones. Stebėkite šuns elgesį. Jei pastebėjote suirzimą, pyktį ar paniką, sudrausminkite, o po to nuraminkite šunį.

Šuns agresyvumą dažniausiai lemia silpni jo nervai ir baimė. Agresyvumo problemas geriausia spręsti kartu su profesionaliu dresuotoju. Agresyvaus charakterio šuns nepalikite vieno su vaikais ar svetimais suaugusiaisiais, net jei ir esate įsitikinęs, kad jis „niekada nepuola ir nekanda“.

Kai kurie šunys nuolat loja ant to, ką dauguma šunų dažniausiai ignoruoja. Šunys, lojantys be perstojo ir be priežasties, dažniausiai tai daro iš nepasitenkinimo. Jei norite atpratinti šunį loti be priežasties, jokiu būdu nešaukite ant šuns. Taip tik pabloginsite situaciją. Tokį lojimą gali prislopinti dresūros pratimai. Išmokykite savo šunį komandos „sėdėt“ prieš darant ką nors smagaus, pavyzdžiui, einant į lauką. Taip šuo išmoks kontroliuoti emocijas ir sutelkti dėmesį. Dažnai šunys be priežasties loja tuomet, kai jiems trūksta dėmesio. Nepamirškite, kad šuo bus ramesnis, jei kiekvieną dieną skirsite laiko ilgiems ir aktyviems pasivaikščiojimams bei dresūros pratimams.