Daugiau informacijos apie įvairias alergijas ir augalų žydėjimo kalendorių galite rasti projekto „Laisvė kvėpuoti“ polapyje.
Pasklinda visur
Pasklinda visur
Alergija augintiniams yra antroje vietoje pagal dažniausiai pasireiškiančias alergijas Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Europoje alerginį jautrumą gyvūnams turi 13 proc. populiacijos.
Norvegijos astmos ir alergijos asociacija teigia, kad paprastai tokios alergijos išsivysto vaikams. Alergija gyvūnams dažniausiai pasireiškia žmonėms, sergantiems astma, ir pasireiškia kartu su alergija dulkių erkutėms. Jeigu vaikams iki 12–14 metų amžiaus nepasireiškia jokie alergijos požymiai, tikimybė, kad išsivystys alergija gyvūnams yra mažesnė, tačiau ji gali išsivystyti ir suaugusiesiems.
Gali būti sunku nuspėti, kokie gyvūnai iššauks alergines reakcijas. Kad alergija išsivystytų, pirmiausia reikia kontaktuoti su tam tikru alergenu ir gali užtrukti nemažai laiko, kol alergijos simptomai pasireiškia.
Dažniausiai vyraujanti nuomonė, kad žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui, pasirodo, yra neteisinga. Alergines reakcijas sukelia baltymai, randami šuns ir katės šlapime, seilėse ar pleiskanose. Alergenai prikimba prie augintinio plaukų, kailio ar pleiskanų ir taip išnešiojami po namus, lengvai prisikabina ir prie žmogaus drabužių, plaukų.
Alergenų paplitimo ir poveikio tyrimai atskleidžia, kad augintinių alergenai yra plačiai pasklidę įvairiose viešosiose vietose, net mokyklose ar ligoninėse. Augintinių alergenų gali atsirasti net žmonių, neturinčių augintinių, namuose.
Ne tokios dažnos
Tiesa, specialistai pastebi, kas alergijos gyvūnams nėra tokios dažnos kaip dulkėms ar maisto produktams.
„Kalbant apie alergijas gyvūnams pakankamai dažnai nutinka taip, kad vaikas neturi jokių jautrumo požymių ir tėvai nieko bloga net nepagalvoję nuperka gyvūną, o jau su juo susidūrus vaikui išsivysto alergija“, – sako alergologė, klinikinė alergologė Nemira Vaičiulionienė.
Dažniausiai nuo gyvūnų prasideda čiaudėjimas, sloga, ilgainiui gali imti kamuoti dusimas. Retesniais atvejais gali prasidėti bėrimai, imti niežėti odą.
Specialistai išskiria, kad gyvūno alergenams įsijautrinusiems asmenims, alerginė reakcija gali būti išprovokuota:
- Po įkandimo
- Per pažeistą žmogaus odą
- Įkvėpus ir alergenams patekus į kvėpavimo takus po tiesioginio kontakto su gyvūnu
- Įkvėpus ir aplinkos ore esantiems alergenams patekus į kvėpavimo takus, nesant kontaktui su gyvūnu
Svarbu laikytis švaros
Pagrindinis iššūkis jautrumą turintiems žmonėms – užterštas oras. N. Vaičiulionienė pataria, kad jei kas nors iš šeimos narių turi alergiją, reikėtų apriboti gyvūno judėjimą namuose, jei įmanoma.
„Jei tai yra triušis, reikėtų pasirūpinti, kad jis nevaikštinėtų po visus namus“, – sako specialistė.
Tačiau net jei namuose paskiriama vieta, kur gyvūnas gali judėti nevaržomai, visose patalpose vis tiek gali pasklisti jo epidermio, plaukų, pleiskanų, net seilių, šlapimo liekanos.
„Vėdinimas ar valymas, net jei atliekami labai reguliariai, negali pašalinti visų dalelių, nes jos per mažos. Pirma sąlyga norint gyventi namuose su gyvūnu, tai rūpinimasis oro švara“, – teigia N. Vaičiulionienė.
Tam galima įsigyti specialius siurblius, kurie pakankamai preciziškai išvalys namus. Pasirūpinti oro filtrais. Ryte ir vakare visuomet išvėdinti namus. Dažniau juos valyti drėgnai, siurbti.
Šunims ir katėms alergiškiems žmonėms gydytojos teigimu, galima būtų išbandyti imunoterapiją.
„Imunoterapijos metodo esmė – pacientui mažais kiekiais duodama alergeno, dozės pamažu didinamos, kol organizmas pripranta prie alergeno ir imuninė sistema į jį pradeda nereaguoti. Taip veikiama ligos priežastis. Tiesa, jei alergija pasireiškia, pavyzdžiui, triušiui, imunoterapijos tokiu atveju kol kas nėra“, – sako specialistė.
Tiesa, procesas užtrunka nuo trejų iki penkerių metų.
Pagrindiniai patarimai
Pagrindiniai patarimai, jei esate alergiškas, bet gyvenate su augintiniu:
- Rūpinkitės, kad namai būtų nuolat gerai išvalomi ir išvėdinami.
- Neleiskite augintinių ten, kur miegate.
- Pasirūpinkite reguliaru augintinio maudymu. Jei įmanoma, tai turėtų daryti kit šeimos nariai.
- Neleiskite savo augintinių ant minkštų baldų. jei įmanoma, pašalinkite iš namų kilimus.
- Jei įmanoma, daugiau laiko su augintiniu praleiskite gryname ore.
- Po kontakto su augintiniu kruopščiai plaukitės rankas, naudinga vandeniu ar specialiomis priemonėmis prasiplauti nosį.
