Remiantis 2019 m. gegužės 7 d. įsigaliojusia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo redakcija, įstatymas nedraudžia šunis laikyti pririštus prie būdos, o savivaldybės turėtų atsižvelgti į augintinių laikymo sąlygas.
Anksčiau galioję minimalaus augintinio laikymo ploto kriterijai užtikrino, kad gyvūnai teisiškai negalėtų būti laikomi jiems per mažuose voljeruose ar būdose, deja, bet po įstatymo atnaujinimo šie kriterijai buvo panaikinti, todėl nustatyti pažeidimus tapo sudėtingiau.
Ar šuns vieta yra būdoje?
Šunys yra prieraišūs ir nuo šeimininko priklausomi gyvūnai, todėl negali būti palikti vieni ilgą laiką ir pasirūpinti savimi. Vis dėlto, kai kurie šeimininkai yra įsitikinę, kad geriausia vieta šuniui – lauke prie būdos ar ankštame voljere.
Toks šeimininkų požiūris yra itin kenksmingas augintiniams, kurie kenčia ne tik nuo erdvės trūkumo ir judėjimo laisvės suvaržymo, bet neretai tokiomis sąlygomis laikomi šunys yra maitinami nereguliariai ir netinkamai, neturi šviežio vandens, turi prisitaikyti prie bet kokių oro sąlygų: šalčio, lietaus, karščio, be galimybės pasislėpti, miega, ėda ir atlieka gamtinius reikalus toje pačioje vietoje.
Poveikis augintinio sveikatai
Visų pirma, tinkamai šuns fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti, yra būtini reguliarūs pasivaikščiojimai. Vis dėlto, dažnai pasitaiko atvejų, kai prie būdos visą gyvenimą leidžiantys šunys nėra apskritai paleidžiami ar vedžiojami. Kokios to pasekmės ir kodėl tai svarbu?
Reguliarūs pasivaikščiojimai suteikia šuniui galimybę susitikti su kitais šunimis ir žmonėmis, todėl tai skatina jų socialinę raidą. Šunys, kurie niekada arba labai retai turi galimybę pamatyti ir patirti aplink juos esančią aplinką, dažnai yra priešiški prieš kitus gyvūnus ar žmones, turi baimės, vienatvės ir nepasitikėjimo jausmą, gali tapti agresyvūs. Pasivaikščiojimai stimuliuoja augintinių psichiką, leidžia geriau kontroliuoti gyvūnų elgseną, juos dresuoti ir padeda sukurti ryšį su šeimininku.
Šuns įkalinimas vienoje vietoje gali nulemti ir kitą blogą gyvūno elgesį. Energijos kupinas augintinis neturi jos kur panaudoti, todėl nuobodulys ir judėjimo stoka gali pasireikšti tokiais augintinio veiksmais kaip nuolatiniu duobučių kasimu, nekontroliuojamu lojimu, daiktų graužimu arba kitu destruktyviu elgesiu. Tokie susiformavę augintinio įpročiai kai kuriais atvejais priverčia šeimininkus atsisakyti savo augintinių ar juos palikti likimo valiai.
Prasta augintinio sveikata ir susižalojimai – ne mažiau svarbi nuolatinio gyvenimo lauke pasekmė. Neretai visą laiką prie būdos praleidžiantiems šunims nuo kieto grindų paviršiaus atsiranda nuospaudos, dažnos sąnarių ir kitos ligos, kaklo ir nugaros sužeidimai. Po retai nuimamu antkakliu gali susidaryti žaizdos, todėl dažnai augintinis kenčia fizinius skausmus ir patiria diskomfortą. Pasitaiko atvejų, kai lauke gyvenantiems šunims antkaklis niekada nebūna nuimamas, todėl įauga į odą. Pririšti šunys taip pat negali apsisaugoti nuo vabzdžių įkandimų, įvairių parazitų, gali netyčia įsipainioti grandinėje ir pasismaugti, yra bejėgiai apsiginti nuo kitų šunų šiems puolant.
Neišvengiama šuns agresija
Kodėl prieiti prie pririšto šuns yra taip sudėtinga? Dažnas šeimininkų pasiteisinimas, kodėl šuo yra nuolat pririštas yra pasireiškianti agresija. Vis dėlto, toks gyvūno elgesys yra suformuotas būtent jo laikymo sąlygų ir dėmesio trūkumo. Kiekvienas didžiąją gyvenimo dalį prie grandinės praleidžiantis šuo kenčia nuo psichologinių, emocinių ir elgesio problemų.
Bėgant laikui prie grandinės pririšto šuns agresija tik didėja, tuo pačiu mažėja jiems skiriamas šeimininko dėmesys bei meilė. Su problema susiduriama, jei šuo išsilaisvina iš grandinės, jis gali užpulti žmones ar kitus gyvūnus, kartais aukomis tampa vaikai. Neretai kieme laikomi vieniši šunys priėjus žmogui nežino kaip elgtis, todėl iš didelio susijaudinimo gali įkąsti net ir savo šeimininkui.
Agresija kyla ir kovojant dėl teritorijos. Grandinė ar voljeras sukuria gyvūno erdvės ribas, todėl jis jaučia poreikį kovoti, kai į jam priklausančią teritoriją įžengia žmogus ar kitas gyvūnas. Šunys yra teritoriniai gyvūnai, todėl jų laikymas vienoje vietoje be galimybės būti vedžiojamam tik sukelia papildomas su teritorijos suvokimu susijusias problemas.
Vienatvėje palikti, prie būdos pririšti ar ankštuose voljeruose palikti kiemo šunys jaučia tokį patį emocinį ir psichologinį skausmą, kokį jaustų bet kuris tokiomis sąlygomis laikomas žmogus. Nors įstatymai nedraudžia šunį laikyti pririštą prie būdos, tikimasi, kad po truputį keičiasi žmonių požiūris į šunis ir, kad jie neliks abejingi, pastebėję netinkamomis sąlygomis laikomus gyvūnus.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad organizacija aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą.
Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
