Gelbėdami draskomus baldus imasi žiaurios priemonės: patarė, ką iš tiesų daryti

Nagų šalinimas, tai procedūra, kuri yra atliekama chirurginiu būdu. Ši operacija yra kur kas sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos metu yra pašalinami ne tik nagai, bet ir tretieji letenų pirštakauliai. Skirtingai nei žmogaus, katės pirštakauliuose yra nagų augimo plokštelės, iš kurių pradeda augti nagas. Operacijos metu kartu su pirštakauliais taip pat nupjaunami raiščiai ir kraujagyslės, tad šios procedūros negalima vadinti tiesiog nagų šalinimu, tai – galūnių amputacija. Nors objektyviai vertinti kačių jaučiamą skausmo lygį yra gana sunku, nes šie gyvūnai santykinai subtiliai išreiškia skausmą, Amerikos veterinarinės medicinos asociacijos teigimu, nagų šalinimas yra gana skausminga procedūra.

Draskymas – įgimtas reiškinys, kuris yra būtinas katės gyvenime. Tai natūralus procesas, kurio metu jos ne tik pašalina nagų nuolupas ir mankština raumenis, bet ir pažymi savo teritoriją, o tai itin svarbu kačių socializacijai. Draskymas patenkina ne tik fizinius, tačiau ir psichologinius gyvūno poreikius. Nagai yra pagrindinė kačių medžioklės bei gynybos priemonė, kuri operacijos metu yra panaikinama, visgi instinktas draskyti išlieka. Toks pokytis gali paveikti ne tik fizinius gebėjimus, bet ir psichologinę gyvūno būseną.

Nemažai šeimininkų pastebi po operacijos pakitusį katės elgesį. Duomenys atskleidžia, kad kačių, kurioms buvo pašalinti nagai, audiniuose randamas didesnis kortizolio kiekis, nei tų, kurioms nagai nebuvo šalinti. Padidėjęs šio hormono kiekis rodo, kad organizmas patiria lėtinį stresą, o tai vyksta todėl, kad katės pasąmonėje yra iššaukiamas nesaugumo jausmas. Gyvūnas jaučiasi tarsi įspraustas į kampą, todėl gali tapti agresyvesnis ir pradėti bandyti gintis kitais būdais, pavyzdžiui dantimis, kas yra žymiai pavojingiau nei įbrėžimas nagais. Kitas neigiamas operacijos padarinys – entuziazmo, noro socializuotis su žmonėmis ir kitais gyvūnais praradimas. Dėl patiriamo skausmo gyvūnai gali tapti vangūs, nebeturėti ūpo žaisti ir bėgioti. Juos gali kankinti nuolatinis liūdesys arba netgi depresija.

Kalbant apie fizinius negalavimus reikia nepamiršti, kad operacijos metu gyvūnai yra veikiami narkozės, kuri bet kokiu atveju yra žalinga jų sveikatai. Išgyvenus procedūrą laukia pooperacinis laikotarpis, kurio metu gali kilti rimtų komplikacijų. JAV duomenimis komplikacijų dažnis gali išaugti net iki 50 %. Dažniausiai tai pasireiškia kraujavimu, taip pat pasitaiko žaizdos dehiscencija (atsivėrimas), distalinė galūnių išemija ar netgi trumpalaikis paralyžius. Net jei operacija praeina sklandžiai ir nėra susiduriama su komplikacijomis, tai dar nereiškia, kad gyvūnas nekentės vėliau. Kadangi šalinant nagus pašalinama ir dalis kaulo, pasikeičia katės anatomija. Ji gali pradėti šlubuoti, gali atsirasti ilgalaikiai nugaros skausmai ir noras kramtyti letenėles.

Nemaža dalis kačių augintojų pastebėjo, jog po operacijos gyvūnai vengia naudotis kraiko dėžute ir gamtinius reikalus mieliau atlieka ant minkštesnio pagrindo (kilimo, lovos ar pagalvės). Taip yra dėl to, kad pašalinus nagus ir dalį pirštakaulio kačių letenėlės tampa jautresnės, todėl joms tampa per daug skausminga kasinėti kraiką.

Tai JAV egzistuojanti organizacija, supažindinanti kačių augintojus su skausmingais nagų šalinimo padariniais (mat dalyje valstijų ši praktika vis dar yra nedraudžiama). „The Paw Project“ komanda jau beveik du dešimtmečius dirba tam, kad užtikrintų naminių ir egzotinių kačių gerovę. 2013 m. organizacijos įkūrėja ir vadovė veterinarė dr. Jennifer Conrad sukūrė to paties pavadinimo dokumentinį filmą. Jame fiksuojamas egzotinių kačių, naudojamų Holivudo filmuose, gyvenimas ir jų kančios po nagų šalinimo operacijos. „Katės yra mūsų draugai, mūsų šeimos nariai, tad kodėl mums neatskleidžiama kokia pavojinga ir nehumaniška yra ši procedūra?“ – klausia J. Conrad.

Nors Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarai vis dar kovoja dėl šios procedūros uždraudimo visoje šalyje, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos sąjungos šalių, šis draudimas jau seniai įteisintas. Lietuvos respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ketvirto straipsnio devintas punktas nurodo: „Veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos“, laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais ir už tokius veiksmus yra baudžiama. Nepaisant to, šalyje vis dar atsiranda žmonių, kurie siekdami išsaugoti materialinį turtą ryžtasi nusižengti šiam įstatymui ir pasmerkia savo augintinį didelėms kančioms.

Ir visgi, ką daryti jei katinas nesiliauja draskęs jūsų baldų? Yra du būdai, padėsiantys apsaugoti jūsų turtą.

Dresavimas – puikus būdas mokyti gyvūną gražiai elgtis. Rekomenduojama rinktis katei patrauklias draskykles, kurios būtų lengvai pasiekiamos. Treniruotėms naudoti pozityvius metodus (gardėsiai, švelnus balso tonas ir kt.), drausminimams – nuotolinį baudimą (purškiamą buteliuką, užpildytą vandeniu, barškučius ar feromonų purškimus).

Nagų kirpimas – šis būdas gali ženkliai sumažinti augintinių padaromą žalą baldams ir rankoms. Geriausia nagus kirpti kas savaitę, siekiant išlaikyti jų optimalų ilgį.