Vyriškos lyties viščiukai nededa kiaušinių ir šioje pramonėje nėra auginami mėsai, todėl didžioji jų dalis yra sunaikinama. Vos pirmąją gyvenimo dieną jie sulaukia negailestingo nuosprendžio – gyvi sumetami į mechaninius smulkintuvus arba uždusinami dujomis. Jau dešimtmetį staigią viščiukų mirtį sukeliantys paplitę naikinimo būdai paukštynuose yra toleruojami ir leidžiami Europos Sąjungos įstatymo. Svarbiausia atsižvelgti tik į tai, kad viščiukas nebūtų vyresnis nei 3 dienos.
Skaičiuojama, kad per metus visame pasaulyje tokiu būdu sunaikinama apytiksliai septyni milijardai viščiukų. Daug gyvūnų teisių organizacijų kritikos sulaukia požiūris į vyriškos lyties viščiukus kaip į nereikalingas atliekas, kurios nejaučia skausmo, baimės, todėl turi būti sunaikinti.
Permainų paukštininkystės pramonėje tikimasi jau ilgai. Nuo 2016-ųjų siekdamos rasti būdus sužinoti dar neišsiritusio viščiuko lytį, Vokietija ir Prancūzija tyrimams investavo 4 milijonus eurų. Alternatyvių sprendimų paieškai ateinančiais metais Prancūzija planuoja skirti papildomus 300 000 eurų ir nors 2017 m. tarptautinėje agroverslo parodoje Vokietija jau buvo pristačiusi viščiukų lyties nustatymo įrenginio prototipą, panašu, kad šis metodas kol kas nepasiteisino.
Prie tyrimų prisideda JAV ir Kanada, šios šalys taip pat tikisi uždrausti išsiritusių viščiukų naikinimą iki šių metų pabaigos, jei bus rastas sprendimas. Technologija infraraudonųjų spindulių pagalba testuotų ką tik padėtą kiaušinį. Vyriškos ir moteriškos lyties viščiukų embrionai turi skirtingą ląstelių pasiskirstymą, todėl įmanoma, kad ateityje lytis bus galima atskirti prieš viščiukams išsiritant. Svarbu, kad technologija būtų komerciškai perspektyvi ir gebėtų patikrinti tūkstančius kiaušinių per valandą.
Dėl šiuo metu paukštininkystės pramonei tinkamo metodo neradimo, Prancūzijos vyriausybės planai sulaukia ir kritikos. Gyvūnų teisių organizacijos teigia, kad nors planai yra ambicingi, jiems trūksta apibrėžtumo ir konkretaus veiksmų plano. Iš vyriausybės laukiama ir greito įstatymo priėmimo, apibrėžiančio draudimus. Baiminamasi, kad pokyčių nebus tol, kol mokslininkai išras ir sėkmingai pritaikys lyties atskyrimo technologiją.
Abejojantys įsigaliosiančiais draudimais taip pat teigia, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas pagrindinėms problemoms su kuriomis kasdien susiduria paukštininkystės pramonė. Dauguma paukštynuose gyvenančių vištų išgyvena vos kelis metus, o dienas turi leisti ankštuose narvuose be menkiausios galimybės išvysti dienos šviesą. Laisvai laikomų vištų etiketės ant kiaušinių pakuočių ne visada garantuoja būtent tokias vištų laikymo sąlygas. Vis dėlto, Prancūzijos ir kitų šalių žengtas žingsnis yra sveikintinas, nes atkreipia dėmesį į problemą ir suteikia optimizmo, kad netolimoje ateityje realiais veiksmais bus prisidedama prie geresnio ir mažiau kančių sukeliančio rytojaus paukštininkystės pramonėje.
Informacija paruošta Guodos Petruškevičiūtės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
