Kates laiko gyva atlieka
„Jei ir Panevėžio valdžios vyrai bei moterys parodytų, kad reikia bet kokią gyvybę saugoti, tai ir gyventojų požiūris ilgainiui pasikeistų. Baisu, kiek sulaukiame skambučių dėl benamių katinukų, ypač ankstyvą pavasarį ir rudenį. Nepajėgiame visų išgelbėti“, – kalbėjo beglobėmis katytėmis besirūpinančios viešosios įstaigos „Puma“ vadovė Vilma Jakštienė.
Moteris žino, kad išeitis viena – lauke gyvenančias niekieno kates sterilizuoti.
V.Jakštienė lygino, kad didieji miestai Vilnius, Kaunas jau bent dešimt metų tam skiria lėšų. Kiemuose ir gatvėse besiglaudžiančios murklės sugaunamos, sterilizuojamos ir vėl paleidžiamos į tą pačią aplinką.
Iki tol piktinęsi gyventojai nurimsta, nes žino, kad šios katės nesusilauks palikuonių, nebesidaugins. Tuomet atlaidžiau žiūri ir į gyvūnams statomus namukus, šėryklas. Tuo labiau kad savanoriai juos prižiūri, tvarko.
Kas kita Panevėžyje. Žmonės tokias šėryklas ne tik išspardo, bet ir gyvūnams priberia nuodų.
„Taip yra, nes katės pas mus vis dar laikomos gyva atlieka. Požiūris į benamukus pasikeis tik tuomet, jei valdžia parodys pavyzdį“, – kalbėjo V.Jakštienė.
Svajonė – patalpos beglobėms
„Puma“ įsikūrė prieš porą metų. Savanorės žinojo, kad susidurs su didele bėda dėl kačių veisimosi. Bet kad ji bus tokia didžiulė ir kad su ja reikės kovoti savo menkutėmis jėgomis, be valdžios pagalbos, jos neįsivaizdavo.
Dešimt „Pumos“ savanorių savo namuose priglaudžia benamius kačiukus ar suaugusias kates, juos gydo ir ieško šeimininkų.
Bet V.Jakštienė apgailestavo, kad saujelės gyvūnų mylėtojų entuziazmo nepakanka. Be valdžios pagalbos jos gali kovoti tik su pasekmėmis, o pačios bėdos įveikti nepajėgi nė viena gyvūnų organizacija.
Iš miesto biudžeto lėšos skiriamos tam, kad atliekas surenkantis ir utilizuojantis „Panevėžio specialus autotransportas“ benamukus gaudytų, karantinuotų, atliktų eutanaziją ir utilizuotų. Ten patekusių gyvūnų gydymui – nė cento.
„Betgi visos katės laikomos toje pat patalpoje. Sveikosios užsikrečia nuo sergančių“, – kalbėjo V.Jakštienė.
„Puma“ neturi patalpų, todėl negali sudaryti sutarties ir bent dalį gyvūnų perimti iš „Specialaus autotransporto“.
Didžiausia savanorių svajonė – nemokamai gauti patalpas katėms laikyti. Bet jos svarsto, kad sutiktų mokėti nuomą ar netgi nusipirkti. Nors „Puma“ laikosi tik iš gyvūnų mylėtojų aukų ir jai pervedamų 2 procentų.
V.Jakštienė sakė, kad kreipėsi į savivaldybę dėl patalpų. Kol kas nesulaukė džiuginančių žinių, bet tikisi, kad Panevėžio valdžia, kaip ir didieji miestai, dar išgirs jų prašymą.
Reikėtų vis mažesnių sumų
Kol kas savanorės beglobes katytes priglaudžia savo namuose. Dažnai savo lėšomis juos šeria, gydo, veža pas šeimininkus.
Per metus namus suranda apie 200 kačių. Savanorės nuolat rūpinasi dar 50–60 gyvūnų.
Dažniausiai būsimieji šeimininkai atsišaukia iš Kauno, Vilniaus, kitų miestų. Surasti namus Panevėžyje ar aplinkiniuose rajonuose kas metai vis sunkiau.
„Vaizdai, kai rūsiuose badu krūvomis numarinami ar užrištuose maišeliuose išmetami kačiukai, iš tiesų baisūs. Jie sukrečia net daug ko mačiusias savanores. Bet taip besielgiantiems žmonėms tai atrodo normalu. Juk mūsų valdžia galėtų garsiai pasakyti: įveikime šią bėdą visi kartu. Tuomet ir žmonės nebedrįstų taip žiauriai elgtis“, – įsitikinusi V.Jakštienė.
Vadovė svarstė, kad per vienus metus nepavyktų išspręsti benamukų bėdos, net valdžiai skyrus lėšų kačių sterilizacijai. Mat gyventojai nesutvarko ir savų gyvūnų, o palikuonis išmeta į gatvę.
Bet V.Jakštienė įsitikinusi, kad kas metai tam reikėtų vis mažesnių sumų.
