Gyvūnų gerovės organizacijos dažnai susiduria su įvairiais nepriežiūros atvejais, tačiau kai kurie jų stebina iki šiol – neseniai Ignalinos rajone, Ceikinėlių kaime, užfiksuotas gyvūno nepriežiūros atvejis – gautos nuotraukos, įrodančios, jog didelis šuo yra laikomas žymiai per mažame voljere.
Teigta, jog šuo niekada nėra vedžiojamas, todėl jam nėra užtikrintas būtinas fizinis aktyvumas sveikai organizmo funkcijai palaikyti. Taip pat voljeras neatitinka higienos reikalavimų – jis retai valomas, o grindinys – plytelės, ant kurių šuns kojos nuolat slysta.
Atsižvelgiant į rekomendacijas, grindinys turėtų būti medinis ir pakeltas nuo žemės, kad augintinis neperšaltų ir nesusirgtų sąnarių ligomis. Nuotraukose matomos voljero sienos yra regzto tinklo, nors rekomenduojama, jog jos geriau būtų iš metalinių strypų, nes į regztą tinklą atsirėmęs šuo gali susižaloti letenas. Taip pat teigiama, jog šiame, per mažame voljere, gyvenantis šuo ištrūkęs tampa agresyvus.
Netinkamas voljeras neužtikrina šuns saugumo – jis gali susižeisti, neturi pakankamai vietos, juolab kad nėra vedžiojamas. Remiantis gyvūnų laikymo Ignalinos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėmis, šuniui, sveriančiam 10-20 kg, kuris yra vedžiojamas, turi būti skirtas ne mažiau kaip 15 kv. m ploto voljeras. Nevedžiojamam šuniui, sveriančiam 20-30 kg, turi būti skiriama 25 kv. m ploto erdvė. Lauke gyvenančiam gyvūnui yra būtinas voljeras, atitinkantis jo dydį, jog gyvūnas jame galėtų laisvai ir nevaržomai jaustis, palakstyti ir pagulėti.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – GGI), kovojanti už gyvūnų gerovę bei teises, pateikė pranešimą Ignalinos rajono savivaldybės administracijai dėl gyvūno laikymo teisių pažeidimo. o ši persiuntė pranešimą nagrinėti Ignalinos maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – VMVT).
Buvo sulauktas atsakymas, jog GGI pranešimas dėl gyvūno laikymo sąlygų ir gerovės pažeidimo yra nepagrįstas, tačiau buvo nustatyta, jog šuo yra neskiepytas nuo pasiutligės. Šuns šeimininkei duotas nurodymas šunį paskiepyti, tačiau VMVT nieko nepakomentavo apie šuns voljero dydį, taip pat nėra aišku, kokiu būdu VMVT pareigūnai nustatė šuns svorį bei išmatavo voljerą.
Atsižvelgiant į tai, jog patikros metu buvo nustatyta, jog šuo nebuvo skiepytas nuo pasiutligės, įrodo, kad šunimi nėra tinkamai rūpinimąsi. Todėl GGI kreipėsi į Ginčų komisiją, pateikdami skundą.
Kol kas vis dar nėra žinoma, ar voljeras atitinka laikymo sąlygų reikalavimus, nors iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, jog tokio dydžio šuniui voljeras yra per mažas – šuo neturi pakankamai vietos judėti, voljeras neatrodo atitinkantis net minimalaus 15 kv. m ploto. GGI vis dar laukia atsakymo iš Ginčų komisijos, tačiau ragina visuomenę neignoruoti panašių atvejų ir užkirsti kelią gyvūnų nepriežiūrai.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ šiai dienai aktyviai dirba su gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejais. Organizacija ne tik siekia, jog už juos atsakingi asmenys būtų nubausti, bet ir užsiima nuolatiniu visuomenės švietimu, teikia rekomendacijas bei nuolat bendrauja su atsakingomis institucijomis, konsultuoja fizinius asmenis bei organizacijas. Tačiau, kaip ir kiekvienai viešajai įstaigai, siekiančiai sėkmingai ir produktyviai vykdyti savo veiklą, GGI reikalinga žmonių parama. Prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje gerinimo bei žiaurių elgesio atvejų sprendimo galite per aukok.lt platformą.
Informacija paruošta Klaudijos Benosenko iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove
