Šio atvejo ėmėsi VšĮ „Žirgų globos asociacija“ (toliau – „ŽGA“) kartu su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (toliau – „GGI“), kurie nuvyko į minėtą dvarą ir su savininku sutarė, kad šis nedelsdamas išspręs problemą: leis atvykusiai specialistei sutvarkyti poni kumelės kanopas, o patį gyvūną perduos „ŽGA“. Visgi, po kurio laiko K. Skamarakas persigalvojo ir organizacijoms pranešė, kad augintinės kanopas sutvarkė pats savo jėgomis ir gyvūno niekam neperduos.
Dėl kasdien skausmą kenčiančio gyvūno dar rugpjūčio 1 dieną buvo kreiptasi ir į Valstybinę Maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – VMVT). Rašte „Dėl galimai žiauraus elgesio su gyvūnu“ buvo prašoma patikrinti dvare laikomos poni patelės sveikatos būklę ir apie rezultatus informuoti besikreipiančias organizacijas – „GGI“ ir „ŽGA“. VMVT netrukus atsiuntė atsakymą, kad patikrinimas buvo atliktas ir gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pažeidimų nenustatyta. Taip pat buvo nurodyta, kad poni kumelės savininkas Kęstutis Skamarakas tiesiog įspėtas, jog ateityje tokie pažeidimai nesikartotų.
Rugpjūčio 6 dieną VšĮ „Žirgų globos asociacija“ kartu su VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vėl kreipėsi į VMVT prašydami suteikti informaciją, kokiu būdu Raseinių VMVT inspektoriai įvertino realią poni kumelės sveikatos būklę ir nustatė, kad gyvūnui nereikia tolimesnio gydymo, mat padarytose nuotraukose buvo aiškiai matyti, kad gyvūnui kanopos šiek tiek patrumpintos, bet ryškiai matėsi sužeidimai ant kojų, kurie greičiausiai buvo padaryti bandant atlikti kanopų trumpinimo procedūrą –jas bandyta pjauti paprasčiausiu pjūklu.
Taip pat buvo paprašyta informuoti kokiomis priemonėmis bus užtikrinta, kad gyvūno savininkas K. Skamarakas vykdys inspektorių nurodymą laikytis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų. Kol kas aiškus atsakymas iš VMVT nėra gautas.
Koks yra Skaraitiškės dvaro gyventojos poni kumelės likimas šiuo metu taip pat nėra aiškus. Nežinoma ar iš viso gyvūnas dar tebėra ten. „ŽGA“ vadovė Rūta Rosson sako: „Kanopų problemos yra vienas dažniausiai pasitaikančių gyvūnų gerovės pažeidimų Lietuvoje ir ypač kaimų ūkiuose bei viešuose objektuose, kur gyvūnai laikomi pramogai, viešiems renginiams“.
Atsižvelgdami į situaciją, „GGI“, kartu su „ŽGA“ parengė rekomendacijas, kuriose nurodoma, kas kiek laiko, atsižvelgiant į gyvūno rūšį bei gyvenimo sąlygas, reikia tvarkyti gyvūno kanopas. „Rašte taip pat nurodome mums žinomų kalvių kontaktus, įvardijame atsakomybę už kanopų nepriežiūrą bei gręsiančias baudas. Svarbu suprasti, jog kanopų nepriežiūra nėra tik kosmetinė deformacija, ji turi ir visapusiškas pasekmes gyvūno organizmui. Manome, kad tokie atvejai dažniausiai pasitaiko dėl savininko nežinojimo bei informacijos trūkumo, todėl šios rekomendacijos bus naudingos visiems kanopinių gyvūnų augintojams“, – pastebėjimais dalinasi „GGI“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Rekomendacinis raštas yra platinamas visoms Lietuvos savivaldybėms su prašymu nukreipti į seniūnijas ir jiems žinomas įstaigas, turinčias kanopinių gyvūnų, bei individualizuotai siunčiama zoologijos sodų, agroturizmo sodybų ir kitų įstaigų kontaktams.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ nori priminti, kad šiai dienai organizacija dirba su trisdešimt gyvūnų nepriežiūros ar žiauraus elgesio atvejų. Yra siekiama, jog už juos atsakingi asmenys ar įmonės būtų nubausti, užsiimama nuolatiniu visuomenės švietimu, teikiamos rekomendacijos bei nuolat bendraujama su atsakingomis institucijomis.
Informacija paruošta Erikos Gasiul iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
