„Mano šuo yra draugiškas, nesikandžioja, o vakare visada grįžta namo“, – pasakoja nuosavų namų gyvenvietėje savo augintinį paleidžiantis vyriškis, nematantis tame nieko blogo. Tačiau pasižvalgyti rajone paleistas katinas gali ne tik dingti ir sukelti papildomų rūpesčių šeimininkams, bet ir „padovanoti“ laukinei katei nepageidaujamą prieaugį, o paleistas „draugiškas“ šuo – išgąsdinti iš mokyklos grįžtančius vaikus ir kitus žmones.
Dažnas nepagalvoja apie tai, kad leisti augintiniui lakstyti be priežiūros viešose erdvėse nėra saugu. Stagiai į važiuojamąją kelio dalį išbėgęs gyvūnas gali sukelti avarinę situaciją, kurioje galimai nukentės ar žus jis pats, bus apgadinta transporto priemonė, sužaloti joje važiavę žmonės ar net blogiau. Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų.
Gyventojai, sutikę bėgiojantį palaidą šunį, dažnai jaučiasi nesaugiai, o ir įprastai draugiškai besielgiantis šuo, patekęs į jam mažai pažįstamą aplinką, pajutęs grėsmę, gali užpulti. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Socialiniuose tinkluose vis dažniau viešinami atvejai, kai gyvenamųjų namų kiemuose, parkuose ir kitose erdvėse gyvūnams paliekama nuodų, į maistą pridedama aštrių, vidinius organus žalojančių daiktų ( pvz. adatų), siekiant taip atsikratyti nepageidaujamų, šeimininkų neprižiūrimų, laisvai lakstančių gyvūnų. Siekdami apsaugoti savo keturkojus šeimos narius, neleiskite jiems bėgioti vieniems bei stebėkite aplinką. Būdami šalia, galėsite pastebėti numestą įtartiną maistą, neleisti gyvūnui prie jo prisiartinti, o suėdus – greitai identifikuoti grėsmę ir kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytoją. Šeimininkams atidžiai nestebint savo augintinių, tokie atvejai dažniausiai baigiasi tragiškai, nes apsinuodijimas nustatomas pavėluotai.
Paleidžiami laisvai lakstyti nekastruoti ar nesterilizuoti augintiniai dažnai turi visas galimybes nevaržomai daugintis, taip kurdami nereikalingą prieaugį, kuris didina beglobių gyvūnų skaičių ne tik viešosiose erdvėse, bet ir prieglaudose. Beglobiai gyvūnai taip pat platina ne vieną sunkią ligą. Bene pavojingiausia iš jų – pasiutligė, kuria gali užsikrėsti tiek mūsų augintiniai, tiek mes patys.
Sergančiai katei pakanka palaižyti pažeistą žmogaus odą – taip paprastai užkratas gali paplisti dideliame asmenų rate. Valkataujančios katės taip pat yra kirminų sukeliamų ligų platintojos. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrėsti rizikuoja vaikai, žaisdami smėlio dėžėse, kuriose katės atlieka savo gamtinius reikalus. Sterilizuojant, kastruojant, skiepijant gyvūnus, užkertamas kelias jiems daugintis, platinti pavojingas ligas, o kartu mažinamos beglobių gyvūnų problemos.
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ dažnai sulaukia pranešimų dėl viešose erdvėse paleistų, dažniausiai – šunų. „Mūsų tikslas – spręsti minėtas situacijas ir informuoti visuomenę, jog svarbu rūpintis gyvūnų gerove, nepamirštant, kad į šeimininko pareigas įeina ne tik bendrinė augintinio priežiūra (maitinimas ar ligų gydymas), bet ir atsakingas elgesys viešojoje erdvėje. Tai padeda užtikrinti ne tik gyvūno, bet ir aplinkinių saugumą,“ – teigia organizacijos vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Dažnai pasitaiko ir smurto prieš bešeimininkius ar beprižiūrius gyvūnus atvejų. Tokiais gyvūnais vadinami ir tie, kuriuos šeimininkai paleidžia už privačios teritorijos ribų: šeimininko pareiga yra užtikrinti, kad gyvūnas nepabėgtų, siekiant apsaugoti jo fizinę būklę, o taip pat – aplinkinius asmenis.
Išleisdami gyvūną už savo valdomos teritorijos ribų, rizikuojate, jog jis patirs pašalinių asmenų sukeltą žiaurų elgesį bei smurtą. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bei bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti tokį elgesį.
Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą yra numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pagal minėtą įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat laikomas sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais. Taigi, paleisdami savo augintinį laisvai „tyrinėti“ aplinką už savo privačios teritorijos ribų, rizikuojate ne tik jo sveikata ir gerove, bet ir nesilaikote įstatymų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Gyvūno neprižiūrintis šeimininkas, leidęs šiam lakstyti palaidam, pirmą kartą baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.
Toks pats gyvūno nepriežiūros atvejis sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų.
Jeigu dėl gyvūno nepriežiūros, atsirado realios žalos asmens sveikatai ar turtui, tokio gyvūno šeimininkas baudžiamas bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 550 eurų. Taip pat šeimininkui reikėtų atlyginti gyvūno padarytą žalą, kuri nukentėjusiojo asmens naudai gali būti išieškota ir teismo tvarka.
Svarbu jausti atsakomybę už įsigytą ar priglaustą gyvūną, siekiant užtikrinti ne tik jo, bet ir aplinkinių asmenų saugumą. Skatiname nepalikti gyvūno vieno, o radus šeimininko „pamirštą“ šunį ar katę, kreiptis į atsakingas institucijas, taip užtikrinant ir jo, ir aplink esančiųjų gerovę.
Radus pasimetusį gyvūną ir grąžinant jį šeimininkui, turėtų būti pildomas gyvūno priėmimo – perdavimo aktas. Tokiu būdu užfiksuojamas faktas, kad žmogus su gyvūnu elgėsi neatsakingai, o surašytas dokumentas dažnai skatina šeimininką daugiau tokių klaidų nekartoti.
Informacija paruošta Agatos Žalneravičienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekiant skatinti žmones saugoti savo augintinius bei rūpintis gyvūnų gerove.
