Maisto laboratorijose atlikti tyrimai parodė, jog dauguma pažeidimų susiję su tuo, kad brangesnę jautieną ar avieną gamintojai dažnai pakeičia pigesne kiauliena ar vištiena.
Ėdalo pakuotėse nurodomas tokių mėsos rūšių santykis dažniausiai neatitinka realybės, o paklaida paprastai būna pigesnės mėsos naudai.
Apgavystės – įžūlios
Inspektoriai nustatė ir įžūlių pažeidimų, kai informacija etiketėje visiškai neatitiko tikrosios produkto sudėties. Buvo rasti katėms skirti konservai neva su jautiena ir aviena, tačiau juose tokios mėsos išvis nebuvo.
Ant vieno šunims skirto produkto buvo skelbiama, kad jautienos jame yra 58, o vištienos – 7 procentai. Tačiau patikrinus paaiškėjo, kad sudėtyje nieko panašaus nėra – įdėta tik truputis kiaulienos subproduktų. Be to, sauso ir skysto ėdalo pakuotėse dažnai neatitiko riebalų bei drėgmės kiekis.
Apie neteisingą informaciją vienuolikos produktų etiketėse LPI pranešė Veterinarijos tarnybai, o dėl dvylikos produktų informavo teismą. Tiesa, LPI nepaskelbė, ar nuobaudos buvo skirtos vien vietos gamintojams, ar ir tarptautiniams koncernams.
Gundo didžiulė rinka
Tyrimų kompanijos „Euromonitor International“ duomenimis, lenkai per metus naminių gyvūnų ėdalui jau išleidžia du milijardus zlotų (471 mln. eurų). Statistika rodo, kad naminius gyvūnus namuose laiko 52 proc. lenkų. Net 42 proc. laikomų gyvūnų yra įvairių veislių šunys, o 26 proc. – katės.
Didėjančios išlaidos gyvūnams sudomino šalies verslininkus, todėl parduotuvėse šalia tarptautinių koncernų gaminių pasirodė ir daugybė vietos įmonių pagamintų produktų. Toli gražu ne visi jie atitinka keliamus reikalavimus.
Prieš dvejus metus LPI atliktas patikrinimas parodė, kad net 48,8 proc. naminiams gyvūnėliams skirto ėdalo neatitinka kokybės standartų. Pagrindinis inspektorių priekaištas – produktuose per daug riebalų, per mažai mėsos, o maistingumas gerokai mažesnis, nei nurodoma etiketėse.
Jei žinotų, net nepirktų
Veterinarijos inspekcijos atstovas tinklalapiui „Onet“ tada prasitarė, kad jei pirkėjai žinotų, iš ko tiksliai gaminamas gyvūnų ėdalas, dauguma atsisakytų jį pirkti.
Anot inspektoriaus, tokios gamyklos perka atliekas iš skerdyklų ir jas naudoja gamindamos ėdalą gyvūnams – yra sumalamos didelių gyvūnų akys, uodegos, kanopos, odos, skeletai.
Tarptautinė organizacija „National Animal Care & Control“ atskleidė, kad koncernai ėdalui gaminti panaudoja nugaišusius gyvūnus bei paukščius – net tuos, kuriuos užmigdo benamius gyvūnus gaudančios įstaigos ar veterinarijos klinikos. Į konservus perdirbami ir pasibaigusio galiojimo mėsos produktai iš parduotuvių.
Be to, gamyklos superka panaudotą aliejų iš greitojo maisto restoranų ir panaudoja gamindamos šlapią bei sausą gyvūnų ėdalą. Kad sausame ėdale dominuojantys riebalai ir augalai neatsiskirtų, gamintojai deda daugybę cheminių priedų, kurių negalima naudoti žmonių maistui.
Dalis veterinarų neslėpė pasipiktinimo, kad gamintojai neskelbia tikslios ėdalo sudėties, todėl paragino lenkus šunis ir kates dažniau šerti šviežiais produktais.
