Kaune esančio gyvūnų priežiūros centro „Nuaras“ darbuotojai dažną vasaros dieną sulaukia per 100 skambučių. Dažniausiai kreipiasi žmonės, pamatę iš lizdo iškritusius ar be tėvų likusius paukščiukus, taip pat mažus miško žvėris.
Šio centro vadovė Jurgita Gustaitienė paaiškino, kada ir kaip galima padėti gyvūnui, ir įvardijo dažniausiai žmonių daromas klaidas.
Jos teigimu, daugelis žmonių be reikalo kreipiasi pamatę, jų nuomone, bejėgį paukštį, bebrą ar kitą jauniklį.
Mokosi būti savarankiški
„Žmonės turi mažai supratimo, daro klaidų ir dar pyksta. Šiuo metu dažniausiai skambinama dėl rastų paukščių ir žvėrių jauniklių. Juos radę žmonės būtinai nori paimti ir pristatyti į prieglaudą. Nežinau, kodėl daugelis žmonių įsitikinę, kad kiekvienas gyvūnas turi būti sukištas į prieglaudą“, – stebėjosi gyvūnų globėja.
Praėjusią savaitę centre buvo tikras paukščių antplūdis. Kirai, balandžiai, varnas. Vieną dieną buvo atnešti 6 ančiukai.
J.Gustaitienės teigimu, jeigu iš lizdo iškrito paukščiukas, tiesiog jį įkelkite. Tik turėkite omenyje, kad po penkių minučių jis gali vėl išlipti iš lizdo. Nes tai yra normalu. Paukščiai turi pratintis gyventi savarankiškai. Jeigu iš gandralizdžio išlipa gandriukas, vaikšto po pievą, o aplinkui jau porą dienų nematyti jo tėvų – labai gerai. Tėvai paliko paukštį, kad jis išmoktų savarankiškumo. Nereikia niekaip jo gelbėti.
„Padėti ir kreiptis reikia tada, jeigu randate sužeistą paukštį ar paukštį lūžusiu sparnu, koja. Paimti verta tada, kai galime padėti gyvūnui ir po to grąžinti jį į gamtą arba perduoti auginti globėjams“, – tikino J.Gustaitienė.
Atbaido žmogaus kvapas
Kalbėdama apie žvėrelius bei retesnius gyvūnus J.Gustaitienė atkreipė dėmesį į dažniausiai žmonių daromą klaidą.
„Gerbiamieji, jeigu žmonės išmėto vaikus, tai nereiškia, kad gyvūnai taip daro. Kai pamatote jauniklius ir einate prie jų, suaugęs gyvūnas, dažniausiai motina, išsigąsta ir bėga slėptis. Stirna nelauks, kol ją nušausite. Savisauga gamtoje dažnai aukščiau už palikuonių saugojimą.
Geriausia, ką galite padaryti pastebėję jauniklį (jeigu jis nesužeistas), – nedaryti nieko. Eikite pro šalį, tai bus didžiausia jūsų paslauga gamtai. Jeigu pačiupinėsite žinduolio jauniklį, ant jo likęs žmogaus kvapas atbaidys tėvus ir jie savo jauniklio dar kelias dienas gali nepriimti“, – įspėjo specialistė.
Kartais gyvūnų globėjai sulaukia skambučių ir dėl ypatingų gyvūnų. Šiuo metu „Nuaro“ veterinarijos klinikoje gydomas vėžlys.
Juo buvo netinkamai rūpinamasi, o galiausiai nuspręsta jo atsikratyti.
Dabar gražuoliui prireiks nemažai vitaminų ir tinkamos mitybos, kad pasitaisytų.
Skambina dėl bebrų jauniklių
Taip pat į „Nuarą“ pastaruoju metu dažnai skambinama dėl neva „keistai besielgiančių bebriukų“ ir į krantą išmestų ruonių.
„Žmonėms atrodo, kad bebrų jaunikliams kažkas negerai, nes jie nejudrūs, nebėga nuo žmonių. Tačiau viskas yra gerai. Bebriukai maži, jie ruošiasi plaukti, pavargsta, ilsisi. Tada būna ramesni.
Jie nežino, kad žmogus gali būti pavojingas, todėl nuo jo nebėga. Bet reikia ne daryti asmenukes prie jų ar skambinti pagalbos, o tiesiog praeiti pro šalį. Leisti jiems augti.
Ruoniai mums irgi egzotika. Šie metai sudėtingi, surinkta apie 60 negyvų ruonių. Pamačius į krantą išmestą ruonį nerekomenduojame jo patiems įleisti atgal į vandenį – tais atvejais verčiau skambinti mums“, – priminė J.Gustaitienė.
