Perspėjo augintinių šeimininkus: ko tikėtis palikus viešą vietą „apkakotą“

Tam yra ne viena priežastis:

1. Paliekamos išmatos gali sukelti įvairius negalavimus ir ligas. Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, tarp keturkojų labiausiai paplitusios yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. Primename, kad dėl jų nukentėti gali ir vaikai, besidžiaugiantys pavasariu, ką tik sudygusia žole ir smėlio dėžėmis.

2. Už nesurinktus savo gyvūno ekskrementus galite sulaukti ir nemažos baudos. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įsakymą „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo“, gyvūno laikytojas privalo gyvūnui priteršus viešoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus. Beje, pagal tą patį įsakymą, draudžiiama vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose ir stadionuose. Nesilaikantiems šio įstatymo gresia įspėjimas arba bauda iki 230 eurų.

3. Bene svarbiausia priežastis – dėl aplinkos švaros. Savo gyvūnų paliekamų ekskrementų nesurenkantis žmogus negerbia savęs ir aplinkinių.

1. Išėjimui į lauką su gyvūnu patariame pasiruošti iš anksto – kišenėje turėti maišelį, kuriuo galėsite „dovanėles“ surinkti. Specialiai tam skirtų maišelių galite įsigyti visose gyvūnų prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse. Už kelis šimtus maišelių sumokėsite vos kelis eurus, tad piniginei tai tikrai brangiai neatsieis.

2. Keliaukite pasivaikščioti. Pamatę, kad augintinis jau atliko savo reikalus, įkiškite ranką į maišelį ir visa sauja surinkite, ką paliko gyvūnėlis.

3. Maišelį užriškite ir nuneškite į tam tikrose vietose pastatytą gyvūnų ekskrementų konteinerį-dėžę.

Paprastai rekomenduojama maišelius išmesti į specialiai tam skirtas dėžes – tam, kad nebūtų užterštos į mišrų atliekų konteinerius patenkančios antrinės žaliavos, kurios dar gali būti išrūšiuojamos ir perdirbamos. Vis dėlto, maišeliais su šunų krūvelėmis atsikratyti galima ir į bendrų atliekų konteinerius. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto Agniaus Rudmino, tai ne bėda. „Sprendžiant šunų ekskrementų tvarkymo klausimus buvo diskutuota su Europos Komisijos specialistais. Šunų ekskrementai sukelia teršimo, šiukšlinimo problemų, tačiau dėl nedidelio susidarančių šių atliekų kiekio jų poveikis aplinkai nėra žymus. Todėl, nežiūrint į Europos Komisijos nustatytas komunaliniu biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartynuose mažinimo užduotis, šunų ekskrementai gali būti priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose“, – teigia A. Rudminas.

Kalbant apie išmatų surinkimui naudojamus maišelius, primygtinai rekomenduojame naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius – kitaip maišelio žala aplinkai bus gerokai didesnė, nei jo turinio. Dažnai neva ekologiškų ir suyrančių maišelių gamintojai nenurodo savo gaminio sudėties – taip jie po skambiu ir neva „žaliu“ pavadinimu slepia faktą, jog net ir bioskaidus plastikas (angl. biodegradable plastic) visiškai nesuyra, o pavirsta į mažas granules ir teršia gamtą. Dėl to, renkantis maišelius išmatoms rinkti, primygtinai rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, ar maišelis yra suyrantis, ar jo gamyboje nenaudojamas bioskaidus plastikas. Vienas geriausių variantų – kukurūzų krakmolo pagrindu gaminami maišeliai, kurie tiek gamtoje, tiek namuose kompostavimo dėžėse suyra maždaug per mėnesį. Tiesa, pasiryžusiems rinktis patį ekologiškiausią kelią, siūlome dar vieną labai paprastą variantą, geriausiai tinkamą šiltesniam metų laikui. Tai – išėjus pasivaikščioti su savo augintiniu po ranka nešiotis nedidelį kastuvėlį ir prireikus gyvūno išmatas tiesiog užkasti, išvengiant bet kokio galvos skausmo dėl maišelių ir atsikratymo jais.

Laikantis šių paprastų instrukcijų ir patarimų, savo viešą aplinką paversite kur kas malonesne tiek sau ir savo augintiniui, tiek visiems aplinkiniams.