Akita Inu – įspūdingos išvaizdos šuo, kuris Japonijoje laikomas kaip nacionalinis monumentas. Tai ypatingai šeimininkui atsidavęs ir prieraišus šuo. Juo pasitikėti galima visu 100 proc.. Akita Inu veislė skirta atsakingam ir rūpestingam šeimininkui. Šis keturkojis reikalauja daug dėmesio ir jam reikalingos dresūros pamokos nuo pirmų dienų.
Istorija
Prieš 400 metų Akitos buvo laikomos šunų kovoms. Vėliau šios veislės šunys buvo pastebėti kaip geri namų sargai ir pasitelkti policijos darbui. Taip pat jų drąsa pasinaudota ir lokių bei šernų medžioklėse. Šunys persekiodavo ir elnius, už tai gavo japonų dirhaundų vardą. Šiuolaikinių akitų transformacija prasidėjo XX amžiaus trečiame dešimtmetyje. 1919 metais akita inu veislės šunys pripažinti Japonijos nacionaliniu turtu. Ypatingai šios veislės populiarumas išaugo XX amžiaus devintajame dešimtmetyje.
Ištikimą akitų būdą iliustruoja vieno šios veislės šuns atsidavimas šeimininkui, pritraukęs ne tik Japonijos, bet ir viso pasaulio dėmesį. 1924 metais Tokijo universiteto profesorius Hidesaburo Ueno įsigijo kelių mėnesių Akita Inu veislės šuniuką. Draugystė įsiliepsnojo akimirksniu.
Ištikimas šuo kiekvieną rytą lydėdavo savo šeimininką į Šibujos traukinių stotį Tokijo centre, o vakare pėdindavo jo pasitikti, kad jie kartu pareitų namo. Deja, judviejų laimė truko neilgai. 1925 metų gegužės 21-ąają, Hachiko kaip įprasta atsisėdo prie Šibujos traukinių stoties išėjimo ir nekantriai laukė savo šeimininko. Traukinys atvyko,deja Hidesaburo iš jo neišlipo. Jo draugas daugiau niekada nebepasirodė…
Šeimininkas mirė paskaitoje išsiliejus kraujui į smegenis. Taip visus likusius 10 metų Hachiko kiekvieną rytą ir vakarą ateidavo į tą pačią traukinių stotį ir toje pačioje vietoje bei tuo pačiu metu beviltiškai laukdavo sugrįžtant savo senojo šeimininko…
1934 metais priešais Šibujos traukinių stotį buvo pastatyta Hachiko statula, kurios atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir pats Hachiko. Deja, 1935 metų kovo 8 dieną, Hachiko nugaišo toje pačioje stotyje…
Charakteris
Akita Inu veislės šunų charakteris išskirtinis. Mielo, nuoširdaus žvilgsnio savininkas paperka daugelio žmonių širdis. Tačiau su šios veislės šunimis reikia rimtai užsiimti jau nuo pirmų dienų. Būtinas atsakingas auklėjimas ir dresūra, nedresuojamas ar netinkamai auklėjamas šuo gali būti agresyvus. Tai ryžtingas, nepriklausomas, ištikimas ir prieraišus šuo. Gali būti geras namų sargas. Tačiau nesutaria su katėmis ar kitais šunimis.
Savo teritoriją pageidauja valdyti vienas. Dresūra gali būti sudėtinga, reikalaujanti iš šeimininko daug kantrybės ir ištvermės. Akita Inu šunys dievina draugiją ir yra puikūs šeimos nariai. Tinka auginantiems mažus vaikus. Būtina užtikrinti pakankamą fizinį krūvį, kitaip šis keturkojis siaus namuose. Jam reikalingi ilgi pasivaikščiojimai lauke ar laisvi palakstymai be pavadžio.
Išvaizda
Svoris – apie 32-55 kg. Ūgis – apie 60-70 cm.
Patinai žymiai didesni už pateles. Akita Inu yra stambus tvirto sudėjimo šuo, gerai subalansuotomis formomis. Plati galinga kaukolė su plačiais nasrais ant drūto raumeningo kaklo. Uodega tarsi didelė plunksna užsirietusi į priekį, krintanti ant nugaros. Ausys nedidelės ir stačios. Akitos gali būti įvairių spalvų. Dominuoja raudona, gelsvai ruda, balta, tigrinė ar sezamo spalvos. Kailis tiesus ir gana šiurkštus, pavilnė tanki ir švelni.
Veislės ypatumai ir sveikata
Ištikimas, labai prieraišus ir atsidavęs savo šeimininkui
Nesutaria su šunimis ir katėmis
Sunkiai pasiduoda dresūrai
Tinka šeimoms su vaikais
Mažai loja, tačiau linkęs leisti įvairius garsus
Reikalauja daug dėmesio ir fizinės veiklos
Tankų kailį reikia šukuoti kasdien, labiau jį prižiūrėti reikia pavasarį, kada šeriasi.
Akita Inu veislės šuo – nuostabios ir draugiškos išvaizdos atstovas. Taip ir norisi jį apkabinti ir priglausti šalia savęs. Tinkamai dresuotas keturkojis bus pats ištikimiausias draugas ir šeimos narys.
