Ar tikrai katės moka įsižeisti?
Pasipiktinimas yra visiškai natūralus kačių jausmas, tačiau, skirtingai nei žmonės, gyvūnai be priežasties neįsižeidžia. Veterinarijos gydytojai mano, kad katės neturi kaltės jausmo, todėl viena įsižeidimo priežasčių gali būti dėl nusipelnytos bausmės.
Taip pat manoma, kad veislinės katės yra labiau pažeidžiamos, nei mišrūnės ar kiemo gyventojos. Veislinės turi susiformavusį griežtą charakterį ir neretai mėgsta parodyti „kas aš esu“, lyg taip sureikšmindamos savo veislę. Mišrūnės būna gerokai „minkštesnės“ ir švelnesnės.
Vienos ryškiausių asmenybių ir labiausiai įsižeidžiančių yra: Siamo katės, Meino meškėnai, Britų trumpaplaukiai, Čosio katė, Abisinijos katės, Mekongo trumpauodegė katė, Bengalijos veislės katės.
Šių kačių veislių atstovai dažnai būna sunkaus charakterio, ypatingai jautrūs ir kerštingi. Jeigu norite namuose ramybės ir santaikos, geriau rinkitės kitų veislių pūkuotukus. Be to, svarbų vaidmenį atlieka ir katės amžius.
Kuo vyresni gyvūnai, tuo dažniau parodo savo charakterį, maži kačiukai yra daug mažiau pažeidžiami ir nagučius parodo tik dėl labai didelių šeimininko auklėjimo ar elgesio klaidų.
Priežastys, dėl kurių jūsų katinas gali įsižeisti:
1. Dėmesio trūkumas
Nepakankamas dėmesys gali įžeisti net ir labiausiai laisvę mylinčią katę. Ilgą laiką palikti vieni gyvūnai pradeda patirti stresą, kuris veda į pasipiktinimą. Labiausiai mūsų mielas kates erzina situacija, kai šeimininkas yra namuose, tačiau jas visiškai ignoruoja, nekreipia dėmesio, nekalbina ir nepaglosto.
Su savo pūkuotu bei įnoringu gyventoju reikia bendrauti kasdien, nepamiršti jos paglostyti, apkabinti, pamyluoti ar pasiguldyti ant kelių. Ignoruojamas gyvūnas stengsis visais būdais atkreipti į save dėmesį ir gali pridaryti žalos namuose.
Tokios, kaip: šlapinimasis ne vietoje, batų ar kitų brangių daiktų kandžiojimas, laipiojimas užuolaidomis ir panašiai.
2. Triukšmas ir grubus elgesys
Garsi muzika, grubus šaukimas labai neigiamai veikia gyvūną. Netgi jeigu jūs šaukiate ne ant savo katino, gyvūnas gali suprasti, kad rėkiama ant jo ir taip elgiantis galima jį psichologiškai traumuoti. Jūsų augintinis gali pulti į depresiją ar pradėti slėptis nuo žmonių.
Toks šeimininko elgesys gali ne juokais jį išgąsdinti. Čia taip pat reikia paminėti ir grubų elgesį su gyvūnu – toks šeimininko elgesys nedovanotinas, ir katinas/katė ilgam įsižeis ir supyks. Nuskriaustas, muštas ar užgautas gyvūnas ilgainiui pasirinks vienatvę, kviečiamas pas jus neateis, nerodys noro su jumis žaisti.
3. Prievarta
Dauguma kačių pas šeimininką ateina pačios, kai nori būti glostomos ar myluojamos. Šios nepriklausomos būtybės žino savo rėžimą, kada joms reikia miegoti, kada ėsti, žaisti ar būti myluojamos. Ir jos ne juokais įsižeis, jeigu jas glostysite ar nešiosite ant rankų tuo metu, kai jos to nenorės. Ypač katinukus mėgsta nešioti maži vaikai.
Šiuo atveju būtina gerbti gyvūno norus ir laisvę. Kitaip sulauksite perspėjamo įkandimo ar įdrėskimo. Yra ir tokių atvejų, kai katės pradeda keršyti gerokai paaugusios vaikams, kurie jas nuo mažų dienų tampė, nešiojo ar kitaip skaudino.
4. Nemalonių procedūrų atlikimas
Deja, yra procedūrų, kurių nepavyks išvengti ir jas atlikti būtina. Tokios, kaip nagučių kirpimas, maudymas, šukavimas daugumai kačių yra privalomos procedūros. Svarbiausia jas atliekant stengtis nesukelti skausmo gyvūnui ir tai atlikti kuo švelniau.
Katė ypač įsižeis, jei jaus prievartą ir skausmą. Nespauskite jos pernelyg stipriai maudydami ar karpydami nagus. Čia reikia paminėti ir veterinarines procedūras – kastracija ir sterilizacija ilgam laikui gali įžeisti gyvūną, svarbiausia po tokių operacijų su augintiniu elgtis ypatingai švelniai ir atsakingai bei stengtis atstatyti tarpusavio pasitikėjimą.
Kaip katės ir katinai parodo, kad įsižeidė?
Katė turi daugybę būdų kaip parodyti, kad ji yra nepatenkinta. Pasipiktinimas gali būti išreikštas tiek labai nekenksmingais veiksmais, tiek labai rimtomis išdaigomis, kurias pastebės net ir labai nepastabus šeimininkas.
Vienas iš pagrindinių nepasitenkinimo parodymo būdų – ignoravimas. Katė gali ignoruoti tik tą asmenį, kuris ją vienaip ar kitaip įskaudino. Nelipti ant kelių, kviečiama nekreipti dėmesio, nesileisti glostoma.
Įsižeidę keturkojai dažnai vengia šeimininko, pasirenka atokias vietas poilsiui ir stengiasi nesirodyti. Katės nepasitenkinimą galima įžvelgti ir jos išvaizdoje bei elgesyje. Įsižeidusi katė vaikšto nuleidusi uodegą, mažai bendrauja ar skleidžia garsų, mažai juda ir stengiasi nesirodyti šeimininkui. Jei šeimininkas atsisėda šalia ir siekia paglostyti, akimirksniu pasišalina.
Gyvūnai, turintys stiprų keršto jausmą, savo nepasitenkinimą rodo gerokai išradingiau. Jie stengiasi namuose padaryti kuo didesnę betvarkę. „Netyčia“ sudužusi vaza, nutrauktos užuolaidos, iškapstytos gėlės, sujaukti kilimai ar dar blogiau – pažymėta patalynė ar batai. Tai tikro keršto pasekmės.
Dažnai socialiniuose tinkluose skaitome kačių augintojų nusiskundimus – kodėl mano katė staiga pradėjo šlapintis ne vietoje, kodėl mano gyvūnas tapo agresyvus, kodėl radau suplėšytas užuolaidas ar sudraskytus baldus? Atsisėskite ir pagalvokite kiek laiko skiriate savo gyvūnui, gal būt kaip nors jį įskaudinote?
Kaip susitaikyti su supykusia kate ir sugrįžti į taikią ir malonią kasdienybę?
Neverta prieiti prie katės ką tik ją įžeidus ar kaip kitaip įskaudinus. Duokite jai laiko nusiraminti ir pasijausti vėl saugia. Nusiraminimui turėtų pakakti vienos valandos. Tuo pačiu nurimsite ir jūs. Gyvūnas turi matyti ir jausti, kad jam jau niekas nesiruošia daryti nieko blogo, niekas nešaukia ar kaip kitaip ją skaudina.
Dėl to neskubėkite ir nepulkite atsiprašinėti, palaikykite saugų atstumą, bet ilgam to taip pat neatidėkite. Švelniai kalbindami, tyliai prieikite prie katės ir stenkitės ją paglostyti. Yra vietų, kurias glostant katės ypatingai atsipalaiduoja: glostymas prie ausyčių, barzdą, nugarą prie uodegos ar papilvę.
Agresyvų ir išgąsdintą augintinį ant rankų neimkite, šiuo atveju geriau jį palepinkite skanumynu. Jei gyvūnas pats prieis ir paims skanėstą iš jūsų rankų, tuomet galite bandyti jį atsargiai paglostyti, bet tik tada, kada jis suės gardumyną.
Jei jūs bendraujate su savo augintiniu, atsiprašyti galima ne tik poelgiais, bet ir žodžiais. O taip, jie tikrai mus supranta!
Kai kuriose situacijose susitaikyti su augintiniu padeda smagus ir atpalaiduojantis žaidimas kartu, padedantis užmiršti ką tik įvykusią nesantaiką. Šis patarimas ypač tinka Bengalijos veislės katėms, jos ypatingai aktyvios ir nori žaisti kasdien. Vien dėl to, kad joms trūksta aktyvios veiklos, jos gali užpykti.
Turint gyvūną namuose, svarbiausia suprasti, kad tai ne žaislas, o asmenybė su savo charakteriu ir poreikiais. Suprasti, kad ne tik jie turi prisitaikyti prie mūsų, bet ir mes prie jų.
