Pirmiausia derėtų paminėti, jog keturkojai augintiniai neretai yra vieninteliai nuolatiniai senelių palydovai tiek mieste, tiek kaime.
Pasirūpinimas jų likimu po seno šeimininko nelaimės ar mirties – tai ne tik rūpinimasis gyvūnų gerove apskritai, bet ir pagarbos ženklas žmogui, kuris ne vienerius metus augino, šėrė, vedžiojo ir mylėjo savo šuniuką ar katinėlį.
„Paleistas į laisvę“ – tai yra išmestas į lauką – naminis gyvūnas neišgyvens, jis nepratęs ieškotis maisto pats, nepratęs prie temperatūros pokyčių, o jei dar yra vyresnio amžiaus, ligotas, neskiepytas, nesterilizuotas ar nekastruotas, pavojų skaičius tik išauga.
Užrakintas ar užkaltas viduje šuo arba katinas paprasčiausiai iš lėto, kankindamasis nutrokš ir mirs iš bado, nekalbant apie nešvarą namuose, kurią paliks nevedžiotas ir netvarkytas.
Ar to nusipelnė mylimas garbaus amžiaus žmogaus draugas?
Kita situacija – rūsių užkalimas nepatikrinus, ar ten nepasiliko šiltesnės vietos ieškančios benamės katės.
Jau ir taip patyrusių kančią – kažkada žmonių ištrenktų į gatvę – jų laukia siaubinga mirtis iš troškulio ir bado.
Gaila, bet kai kurių gyventojų ir bendrijų atstovų tai nejaudina – rūsys turi būti užkaltas ir dabar pat. Deja.
Kaipgi spręsti šias problemas?
Geriausias būdas – asmeninė iniciatyva. Jei tik turite nors menkiausią galimybę, priglauskite gyvūną savo namuose, arba reguliariai ateikite jo pašerti, pavedžioti, pabūti drauge. Atminkite, jog dėl susidariusios situacijos jis stresuoja taip pat, ar net dar labiau, nei jūs!
Jeigu toks variantas netinka, ieškokite jam naujų namų – nufotografuokite, aprašykite ir įkelkite į skelbimus.
Galite paprašyti prieglaudų, kad pasidalintų – arba, jei yra reikalinga laikina globa, padėtų rasti globėjus.
Prieš dovanojant gyvūną labai rekomenduojama jį bent jau kastruoti ar sterilizuoti – taip galėsite būti ramūs, kad pasaulyje nepadaugės beglobių, niekam nereikalingų, namų ieškančių ir nerandančių mažylių.
Jeigu gyvūnas nenukirmintas ir neskiepytas, šių procedūrų atlikimas būtų indėlis į augintinio sveikatą.
Jeigu negalite tuo pasirūpinti patys, įsitikinkite, jog padarys naujieji šeimininkai.
Neatiduokite šuns ar katino bet kam, vien tam, kad „nebebūtų problemos“.
Paklausinėkite apie būsimus namus, apie tai, kas keturkojį prižiūrės, ar bus kasmet skiepijamas ir taip toliau.
Įsitikinkite, jog nauji šeimininkai – patikimi žmonės!
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ taip pat nori pasiūlyti pagalbą: jeigu jūsų artimas žmogus atsigulė į ligoninę ar slaugos namus, nepalikite jo brangių augintinių likimo valiai, pririštų ar uždarytų.
Jeigu niekaip nepavyksta rasti išeities patiems, kreipkitės į mus – nepažadame, kad perimsime globą, tačiau per savo kanalus ieškosime sprendimo, galimų globėjų ar naujų namų, taip pat pasidalinsime patarimais ir patirtimi, ką daryti.
Jeigu žinote atvejį, kuomet gyvūnai yra palikti vieni be priežiūros, praneškite mums. Taip pat skatiname kreiptis, jeigu yra įtarimas, jog rūsyje bus suvisam užkaltas ten įsmukęs gyvūnas.
Nors „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ negali pažadėti, jog tikrai padės, bet užtikrina, jog padarys viską, kad pagalbos prašymas būtų išgirstas tarp tų, kurie gali rasti susidariusios situacijos sprendimą.
Evelina Žičkutė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyva“
