Žaliasis anolis, kitaip dar vadinamas amerikiniu chameleonu, yra mažas driežiukas, užaugantis iki 15–20 cm. Patinai poravimosi laikotarpiu arba gąsdindami priešininkus išpučia raudoną pagurklį ir kinkuoja galvą aukštyn žemyn. Suaugusių anolių patinai skiriasi nuo patelių – jų galvos gerokai didesnės.
Terariumas
Gamtoje tokie gyvūnai mėgsta karstytis medžiais, todėl, norint sudaryti kuo artimesnę natūraliai aplinką, terariumas turi būti vertikalus, tai yra gerokai didesnis į aukštį, nei į plotį. Žalieji anoliai dažnai tūno ant sienų, šakų, lapų, ant žemės nusileidžia rečiau.
Terariumas turi būti gana erdvus, kad jie galėtų nevaržomai judėti, bet persistengti neverta, nes per dideliame terariume tokį gyvūną šeimininkui stebėti bus sunkiau. Tinkamai įrengtas terariumas turėtų būti su šakomis, vertikaliai pritvirtintais dirbtiniais arba gyvais augalais.
Gruntas – smulkinta lapuočių medžių žievė, sumaišyta su kiek patrūnijusių lapų pakratu. Augintojai tvirtina, kad tinka ir kokoso durpės ar kitoks substratas – svarbu, kad jis būtų virškinamas ir lengvai pasišalinantis iš driežo virškinamojo trakto. Netinka spygliuočių medžių drožlės, popieriniai rankšluosčiai ir pernelyg kvepiantis kraikas.
Oro kaita terariume labai svarbi, todėl būtina gera ventiliacija.
Šildymas
Žaliesiems anoliams terariume turi būti įrengta ir šiltesnių, ir vėsesnių vietų. Dėl gyvenimo būdo tokiems driežams netinka šildymo kilimėlis po terariumo dugnu. Šilumos šaltinis turėtų būti kaitrinės lempos. Taip pat būtina UV lempa, 6 %. Vasaros laikotarpiu turėtų būti įjungta apie 12 val. per parą, žiemos laikotarpiu – apie 8 val.
Gyvenimo būdas
Šie driežai yra dieniniai gyvūnai, mintantys įvairiais vabzdžiais, smulkiais bestuburiais, įvairiomis lervomis. Maisto dydis neturėtų būti didesnis nei tarpas tarp driežo akių. Netinka vabzdžiai kietu kiautu. Nelaisvėje tokie driežai maitinami per pusę perkirptais smilčiais, svirpliais ir kitais vabzdžiais, patariama duoti ir vitaminų.
Laukiniai žalieji anoliai atsigeria po lietaus ant lapų likusio vandens, rytinės rasos lašų. Laikant terariume, vandenį patariama purkšti, o jeigu pilsite į indelį, jis būtinai turi būti plokščias, kad anolis galėtų lengvai iš jo išlipti. Purkšti daug ir nuolat nereikia, užtenka papurkšti tiek, kad ant sienelių, lapų būtų maži lašeliai, kuriuos driežas galėtų nulaižyti. Nuo per didelės drėgmės driežui gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos.
Žalieji anoliai neprijaukinami – tiesiog jie toleruoja žmogaus dėmesį. Juos galima pasiimti ant rankų. Nusipirkus tokį gyvūną, pirmomis dienomis patariama vieną dvi savaites jam suteikti ramybės ir tik vėliau atsargiai pratinti prie rankų. Vaikus būtina prižiūrėti, kai jie paima žaliąjį anolį palaikyti, o vėliau, kaip ir palaikius bet kurį kitą roplį, privaloma pasirūpinti, kad jaunieji gyvūnų mylėtojai nusiplautų rankas antibakteriniu muilu.
Temperatūra
Žalieji anoliai geriausiai jaučiasi, kai dieną aplinkos temperatūra yra apie 26 ℃, o naktį maždaug nuo 15–21 ℃ šilumos.
Kai terariume aplinkos temperatūra per žema, žalieji anoliai nebesimaitina, būna vangūs, gali susirgti.
Gyvenimo trukmė
Laukinėje gamtoje žalieji anoliai retai išgyvena ilgiau kaip trejus metus, o laikant nelaisvėje, kur nėra gamtinių priešų, kartais sulaukia net ir šešerių.
