– Teko pastebėti ant šuns pavadėlio pririštą geltoną kaspiną. Ką jis reiškia?
– Geltonas kaspinas prie šuns pavadėlio arba antkaklio rišamas todėl, kad šuniui reikia daugiau erdvės ir privatumo. Ši iniciatyva prieš keletą metų gimė Švedijoje.
– Ką reikėtų daryti žmogui, pamačiusiam tokį šunį?
– Jei eidami gatve pamatome vedamą šunį, kuris ryši geltoną kaspiną ant antkaklio ar pavadėlio, tai ženklas, kad nereikėtų prie šuns eiti ir glostyti – tiesiog jį apeiti. Jei patys vedamės augintinį, turime suprasti, kad ne tik mums patiems nereikėtų eiti prie taip pažymėto šuns, bet ir savo augintinio nereikėtų leisti nei pasisveikinti, nei žaisti ar kitaip kontaktuoti su šunimi pažymėtu geltonu kaspinu.
– Ar patariate šeimininkams geltonu kaspinu žymėti mažiau socialius savo šunis?
– Geltonu kaspinu patariame žymėti ne tik šunis, kurie yra mažiau socialūs ir socializuoti kitų žmonių ar gyvūnų atžvilgiu, bet ir ligotus, baikščius, senyvo amžiaus šunis, dresuojamus. Ypač kviečiame tai daryti rujojančių kalių šeimininkus, nes juk sunku nuspėti, kad kalytė rujoja, o priėjus su patinėliu gali tekti „nemažai pavargti“ norint nueiti šalin.
– Jei šuo ginasi ir išgąsdina, imame kaltinti jo šeimininką, kad šuns neauklėja ir nedresiruoja. Ar agresyvus ir baikštus šuns elgesys – visuomet tik šeimininko kaltė?
– Gali būti daugiau faktorių, bet taip – šuns elgesys yra šeimininko auklėjimo arba neauklėjimo pasekmė. Šeimininkas, įsigydamas augintinį, prisiima atsakomybę už tolimesnius jo veiksmus ir priežiūrą iki šuns gyvenimo galo.
Žinoma, pasiėmus auginti suaugusį šunį, pavyzdžiui, iš prieglaudos, neretai jis turi susiformavusį elgesį ir tam tikrų baimių, kurios iššaukia vienokius ar kitokius šuns poelgius.
Dažnai šunys išgąsdina ir todėl, kad žmonės nežino, kaip gražiai prieiti prie šuns, perskaityti jo kūno kalbos ženklus, kuriais jis rodo, kad situacija nemaloni ir norėtų iš jos pasišalinti. Šeimininkas tokiu atveju turėtų šunį išvesti.
– Kaip žinoti, kada savo augintiniui verta užrišti tokį kaspiną?
– Geltonas kaspinas pabrėžia, kad gerbiame gyvūno teises ir mums rūpi gyvūno gerovė. Todėl jei nenorime, kad mūsų šuo bendrautų su kitais šunimis ar žmonėmis, įspėkime juos ir užriškime geltoną kaspiną.
Ypač jei jūsų šuo ligotas, senyvas, intensyviai mokotės – dresuojate šunį, kalytė rujoja, jei šuo perdėtai baikštus ir nenori bendrauti su kitais gyvūnais, jei šuo nedraugiškai nusiteikęs kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu.
Kai šuo mažas ir dar tik pratinamas prie naujos aplinkos, visai nesinori, kad ant jo užgriūtų žmonių minia. Arba jei šuo paimtas iš prieglaudos ir jo socializacija bei adaptacija naujoje vietoje vyksta palengva, žingsnis po žingsnio.
– Galbūt mažiau socialių šunų neverta vesti ten, kur gali būti kitų žmonių ar gyvūnų? O gal kaip tik socializacija jiems svarbi?
– Šuns socializacija prasideda nuo mažų dienų, kuomet įsigyjame šuniuką. Jį vedame supažindinti su aplinka, įvairiais garsais. Tai gali būti žmonės su kepurėmis, barzdomis, senyvi žmonės, maži vaikai, kiti šunys ar gyvūnai. Mieste – automobiliai, troleibusai, oro balionai, šviesoforai ir daugybė kitų skirtingų paviršių ar garsų.
Jei šuo suaugęs ir bailus, jam reikalinga reabilitacija, kai iš jis naujo pratinamas ir supažindinamas su įvairiais žmonėmis ir garsais, susiejant juos su teigiamomis emocijomis – maistu ar žaidimais.
Jei šuo nėra linkęs bendrauti su kitais žmonėmis ar šunimis, geriau jo neversti to daryti. Kaip sakoma – per prievartą mielas nebūsi. Jei jūsų šuo geriau jaučiasi, kai nėra minios žmonių ar šunų aplinkui, geriau rinktis tokias vietas, kur išėjęs jis patirs kuo mažiau streso.
– Ar yra daugiau įspėjamųjų ženklų, kuriais žymimi specialūs šunys?
– Specialiai yra žymimi tarnybiniai šunys – muitinės, policijos, pasienio šunys. Kito oficialaus ženklinimo Lietuvoje kol kas nėra.
