2018-tų metų Pasaulinės pasiutligės dienos tema – „Pasiutligė. Pasidalink žinia. Išsaugok gyvenimą“. Tuo siekiama pabrėžti švietimo ir visuomenės informuotumo svarbą kovoje su šia mirtina liga bei siekiant bendro tikslo – iki 2030 m. sumažinti pasaulyje nuo infekuotų šunų įkandimų mirusių žmonių skaičių iki 0.
Pirmąją vakciną nuo pasiutligės sukūrė prancūzų chemikas ir mikrobiologas – Luji Pasteras.
Kaip pastebi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai, saugios ir veiksmingos gyvūnų ir žmonių vakcinos yra viena iš svarbiausių priemonių, užkertant kelią žmonių mirtims nuo pasiutligės, o visuomenės sąmoningumas – pagrindinis sėkmės veiksnys, siekiant efektyvios pasiutligės prevencijos.
Faktai apie pasiutligę
Pasiutligė – ūminė virusinė mirtina centrinės nervų sistemos infekcija, plintanti per sergančio gyvūno seiles ir pasireiškianti progresuojančiu kamieniniu encefalitu. Pasiutligė registruojama daugiau nei 150 šalių ir teritorijų.
Šia liga serga ir žmonės, ir gyvūnai. Kasmet nuo šios infekcijos miršta dešimtys tūkstančių žmonių, daugiausiai Azijoje ir Afrikoje.
Apie 99 proc. žmonių mirčių nuo pasiutligės priežastis – infekuotų šunų įkandimai.
40 proc. žmonių, kuriuos apkandžiojo dėl pasiutligės įtariami gyvūnai, yra vaikai iki 15 metų.
Pasiutligės rizika Lietuvoje
Lietuvoje jau dvyliktus metus iš eilės laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma du kartus per metus: pavasarį ir rudenį. 2018 m. jaukai su vakcina nuo pasiutligės mėtomi ne visoje Lietuvos teritorijoje, o tik pasienyje, kitaip dar vadinamose buferinėse zonose su kaimyninėms šalims: Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, Lenkija ir Baltarusija.
Siekiant kuo geresnių rezultatų, vakcinos šiose zonose mėtomos dvigubai tankiau, nes tai, jog mūsų šalyje 2016-2017 m. nebuvo užfiksuotų naujų pasiutligės atvejų, dar nereiškia, kad jų nebebus.
Tendencija, kad liga nepaiso sienų pasitvirtino – 2018 m. rugsėjo 21 d. prie sienos su Baltarusija lapei nustatyta pasiutligė. Paskutiniai pasiutligės atvejai Lietuvoje buvo registruoti 2015 m. rudenį – taip pat prie sienos su Baltarusija pasiutligė diagnozuota usūriniam šuniui ir lapei.
Žinoma, kad kaimyninėse šalyse (Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje) vis dar pasitaiko šios ligos atvejų, todėl niekas negali garantuoti, kad pasiutęs gyvūnas neatklys iš kaimyninių šalių.
Pagal klinikinius požymius pasiutligę galima tik įtarti, kadangi požymiai yra būdingi ne tik šiai ligai. Vienintelis kelias, patvirtinantis galutinę pasiutligės diagnozę, yra pasiutligės virusų nustatymas naudojant laboratorinius diagnostinius tyrimus.
Pasiutligės tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriuje – nacionalinėje referentinėje pasiutligės laboratorijoje.
Plėtojant diagnostinius pasiutligės tyrimus nemažai dėmesio skiriama ir pasiutligės vakcinacijos efektyvumo vertinimo tyrimams.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atlikti tyrimai rodo, kad laukinių gyvūnų pasiutligės kontrolės priemonės yra veiksmingos.
Remiantis 2018 m. sausio – rugsėjo mėn. tyrimų duomenų analize, tetraciklino atsidėjimo apatinio žandikaulio danties kauliniame audinyje nustatyti 91,76 proc. jaukus su vakcina nuo pasiutligės suėdusių laukinių gyvūnų, iš jų 90,59 proc. jaunų lapių ir 93,48 proc. suaugusių lapių bei 95,24 proc. jaunų usūrinių šunų ir 100 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Atliekant kraujo tyrimų duomenų analizę, nustatyti 33,43 proc. imunizuotų laukinių gyvūnų, iš jų 28,57 proc. jaunų lapių ir 33,10 proc. suaugusių lapių bei 66,67 proc. jaunų usūrinių šunų ir 38,46 proc. suaugusių usūrinių šunų.
Specialistai pataria
Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus.
Nors Lietuvoje per pastaruosius trejus metus nustatytas tik vienas pasiutligės atvejis, tačiau visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo skiepyti nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo rekomendacijas.
Specialistų teigimu, pasiutligės galima išvengti laikantis prevencijos priemonių, tačiau reikia nepamiršti ir vienos paprastos taisyklės – visada laikytis tinkamu atstumu nuo laukinių ar beglobių gyvūnų.
Jei laukinis gyvūnas atrodo sergantis, reikia pranešti atsakingoms institucijoms. Labai svarbu skatinti vaikus pasakyti suaugusiesiems, jeigu gyvūnas įkando ar įdrėskė.
