Viena dažniausiai sutinkamų problemų – kačių koronavirusinis infekcinis susirgimas. Anksčiau su šia liga kačių veisėjai ir veterinarijos gydytojai beveik nesusidurdavo, tačiau atsiradus pačioms įvairiausioms kačių veislėms šios ligos atvejų daugėja.
Kačių koronavirusas (FCoV) yra vienas paslaptingiausių atstovų mikroorganizmų pasaulyje. Kokia jo paslaptis? Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos instituto (NMVRVI) Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės, pirma, nuo koronavirusinės infekcijos nėra specifinio gydymo plano, kuris pagelbėtų išgyti.
Antra, nėra sukurtos efektyvios vakcinos, kuri palaikytų aktyvų imunitetą. Trečia, aukšto virulentiškumo FCoV padermė gali mutuoti į kačių infekcinį peritonito virusą (FIPV).
Kačių koronavirusinę infekciją sukelia Corona virusai (FCoV), kurie, patekę į gyvūno organizmą, sukelia didelį karščiavimą, bendrą organizmo intoksikaciją (dažnai pasibaigiančią mirtimi).
Katės serga dviem pagrindinėmis šio viruso sukeltomis ligomis: kačių koronavirusiniu enteritu ir kačių infekciniu peritonitu, kuriuos sukelia artimi tai pačiai padermei virusai. Žmogui šie kačių koronavirusai nepavojingi.
FECoV pažeidžia katės plonosios žarnos gleivinę ir sukelia diarėją (viduriavimą). Jautriausi šiam virusui yra vieno, dviejų mėnesių kačiukai. Pirmomis ligos dienomis pasireiškiantis vėmimas pereina į viduriavimą, kuris tęsiasi 2–4 dienas, po kurio pasveikstama.
Toks gyvūnas ilgai išlieka viruso nešiotoju ir lengvai gali užkrėsti kitus kačiukus per fekalijas (išmatas), ypač jeigu naudojasi tuo pačiu tualetu. Patekęs į katės organizmą virusas infekuoja enterocitus (žarnų epitelio ląstelės). Ši liga labai paplitusi ir dažna, tačiau ji nėra tokia pavojinga, kad atkreiptumėte dėmesį.
FIP atsiranda staiga, dažniausiai pasireiškia kačiukams nuo šešių savaičių ir jauniems gyvūnams iki 2 metų. Katėms, gyvenančioms su kitais kačių šeimos atstovais, didelė tikimybė šia liga susirgti. Priešingai nei FECoV, FIP dažnai baigiasi mirtimi.
Patekęs į katės organizmą virusas infekuoja makrofagus (baltosios kraujo ląstelės) ir kai kurias kitų tipų ląsteles. Virusas aktyviai dauginasi ir pažeidžia ląstelę, kuri vėliau žūva. Iš ląstelės išplitę virusai vėl įsiterpia į naujas ląsteles, ir ciklas kartojasi.
Progresuojantis peritonitas labai nusilpnina imuninę sistemą ir, jei procesas nesustabdomas, organizmo apsigynimo jėgos išsenka. Nuo FIP nėra nei gydymo, nei efektyvios vakcinos. Liga dažniausiai pasireiškia progresuojančiu pilvo išsipūtimu (dėl skysčių), svyruojančia kūno temperatūra – tai vadinamoji šlapioji FIP forma (vandenė).
Tačiau yra ir sausoji FIP forma (rečiau pasitaikanti), kai ryškūs požymiai nepasireiškia, tik pastebima kintanti kūno temperatūra, mieguistumas, apetito praradimas bei svorio kritimas.
Kaip užsikrečia katės Corona virusu?
Pagrindinis FCoV šaltinis yra sergančios katės, kurios aplinkoje platina virusą kartu su fekalijomis (išmatomis). Šia liga sveika katė užsikrečia suvalgiusi infekuotų fekalijų arba bendraudama su jau sergančia kate, kai toje pačioje patalpoje laikoma daug kačių. Padėtį dar labiau gali komplikuoti ir antisanitarinės sąlygos.
Gyvūnai koronavirusine infekcija dažniausiai užsikrečia vienas nuo kito per fekalijas (išmatas), bet nemaža tikimybė yra užsikrėsti ir per seiles, tačiau ši užsikrėtimo rizika yra kur kas mažesnė. Viruso plitimas oru yra mažai tikėtinas.
Kadangi FIPV auga ir dauginasi kraujo ląstelėse, o ne žarnyne, todėl ir plinta su fekalijomis (arba su seilėmis). Kitaip tariant, FIPV gyvūnas nuo gyvūno greičiausiai neužsikrečia.
Taigi iš kur FIP atsiranda?
Remiantis naujausiais pasaulio mokslininkų tyrimais, FIP liga išsivysto dėl FECoV infekcijos, kuri mutuoja į formą, žudančią kraujo ląsteles. Todėl būtent koronavirusinis enteritas (FECoV), o ne FIPV, yra užkrečiamas ir perduodamas nuo gyvūno gyvūnui per išmatas. Todėl, esant FECoV infekcijai, gali pasireikšti ir FIP.
Mažiausia tikimybė susirgti šia liga yra katėms, kurios gyvena atskirai nuo kitų kačių, tik tarp žmonių, t. y. neturėdamos jokio ryšio su kitomis katėmis.
FCoV infekcija dažniausiai pasitaiko veislynuose, kai laikoma per daug gyvūnų, tuomet sunku užtikrinti kiekvienam gyvūnui reikiamą gyvenamąjį plotą.
Remiantis naujausiais pasaulio mokslininkų statistiniais duomenimis, koronavirusine infekcija serga atitinkamai nuo 5 iki 15 kačių iš šimto, o grupės populiacijoje šis skaičius išauga iki 60 ir daugiau. Todėl gali pasitaikyti ir FIP atvejų, tačiau šia liga sergančių kačių išgelbėti neįmanoma, kaip ir neįmanoma nustatyti ankstyvos FIP diagnozės.
Kačių koronavirusinės infekcijos diagnostika
Teisingą diagnozę galima nustatyti tik atlikus laboratorinius tyrimus: PGR ir serologinius tyrimus. Laboratoriniams tyrimams labai svarbu tinkamai atrinkti tiriamąją medžiagą ir laiku pristatyti į laboratoriją.
Pastaraisiais metais NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriuje buvo atlikti FCoV infekcijos diagnostiniai tyrimai naudojant imunologinius tyrimo metodus.
Per 2014–2017 m. FCoV infekcijos atžvilgiu buvo ištirti 134 mėginiai, iš kurių 82 katėms buvo nustatyti FCoV Ak, tai sudaro 63 proc. Atliktų imunologinių tyrimų rezultatai parodė, kad dažniausiai FCoV infekcija buvo nustatyta kliniškai sergantiems gyvūnams, kurie sudaro didžiausias problemas likusiai grupei.
Kokios galimos koronavirusinės infekcijos profilaktikos priemonės?
Kovai su FCoV reikia taikyti nespecifines profilaktikos priemones – tinkamą priežiūrą, aplinkos sąlygas atitinkančias sanitarijos reikalavimus bei visavertį maitinimą.
Veislynuose svarbu užkirsti kelią įvairių infekcijų plitimui tarp gyvūnų, tam reikia taikyti pačias paprasčiausias priemones:
Atidžiai prižiūrėti kačių tualeto dėželę, dažnai keisti ir retkarčiais dezinfekuoti, užtikrinti, kad vienu tualetu pasinaudotų ne daugiau kaip dvi katės; Namuose laikyti ne daugiau kaip 8–10 gyvūnų;
Motina katė su kačiukais iki trijų mėnesių privalo gyventi atskirai nuo kitų gyvūnų; Bet koks naujas gyvūnas 1 mėnesiui turėtų būti apgyvendintas atskirai nuo kitų gyvūnų; Motinai katei, nustačius aukštą koronavirusinės infekcijos titrą (t. y. įtariant, kad katė užsikrėtė koronavirusine infekcija), rekomenduojama kuo anksčiau nutraukti kačiukų maitinimą motinos pienu (pradedant 4-6 savaite), o kačiukus laikyti atskirai nuo kitų gyvūnų.
Žinome, kad žmonės negali būti viruso nešiotojais, todėl lankytojų vengti nereikėtų.
Norėdami užtikrinti veislinių kačių sveikatą veislynuose, gyvūnų savininkai turėtų nuolat rūpintis savo gyvūno sveikata, šėrimu, laikymu bei sveikatos patikrinimu. Todėl NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja virusologė dr. I. Jacevičienė rekomenduoja laiku atlikti profilaktinius FCoV diagnostinius tyrimus, kurių dėka nustačius sukėlėją greičiau bus apsaugoti gyvūnai ir veislynas, kuriame jie auginami.
Taip pat NMVRVI Virusologinių tyrimų skyriuje galima atlikti ir kitus kačių virusinių ligų diagnostinius styrimus: Herpes Calici, Corona, panleukopenijos, leukemijos ir imunodeficito virusų.
Prieš kergimą ypač svarbu atlikti minėtų virusinių infekcijų profilaktinius tyrimus. Tuomet, atsižvelgus į gautų tyrimų rezultatus, kergimui bus atrinkti tik sveiki gyvūnai, kurie atves sveikus kačiukus.
