Yra senas mitas, kuriuo žmonės remiasi lyg tikru faktu, kad „vieni žmogaus metai šuniui atitinka septynis gyvenimo metus“. Neva žmogaus metus reikia dauginti iš septynių ir bus aišku, kiek metų yra šuniui, rašo indy100.com.
Šis mitas paremtas tuo, kad vidutiniškai žmogus gyvena apie septynis kartus ilgiau nei vidutinis katinas ar šuo, todėl jis nėra visiškai nepagrįstas.
Bet ne kiekvienas šuo (ir, jei esame sąžiningi, ne kiekvienas žmogus) išgyvena iki vidutinio amžiaus. Taigi, ši septynerių metų taisyklė negali būti taikoma visiems šunims. Didesni gyvūnai linkę mirti anksčiau negu mažesni, tai reiškia, kad šunų gyvenimo trukmė gali labai svyruoti.
Dėl žmonių ir šunų gyvenimo trukmės nuomonės pasikeitė po medicinos ir veterinarijos mokslų pažangos bei naujausių tyrimų.
Pagal „American Animal Hospital Association Canine Life Stages“ paskelbtas gaires, siūloma šunų amžių skirstyti į šešis gyvenimo etapus, o ne skaičiuoti amžių metais.
0-0,5 metai – šuniukas: gimimas, brendimas iki lytinės brandos.
0,5-0,75 metai – jaunėlis: dar besivystantis, reprodukciškai subrendęs.
0,75-6,5 metai – suaugęs: seksualiai ir fiziškai subrendęs.
6,5-7,95 metai – subrendęs: nugyveno daugiau nei pusę numatomo gyvenimo trukmės.
9,75-13 metų – pagyvenęs: liko 25 proc. numatomos gyvenimo trukmės.
Daugiau nei 13 metų – senas: senatvė, tikėtina, kad paskutinieji gyvenimo metai.
Gydytojai jau taiko šį skirstymą. Žinoma, šios gairės gali būti pakeistos atsižvelgiant į atliktus veterinarijos gydytojo individualius tyrimo rezultatus konkrečiam šuniui.
Lygiai taip pat, kaip nutukimas ar rūkymas gali sutrumpinti žmogaus gyvenimą, taip pat yra ir veiksnių, kurie gali lemti augintinio sveikatos būklę ir sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Taigi, kito apsilankymo metu, paklauskite veterinaro apie savo šuns „gyvenimo etapą“, kurį jis dabar išgyvena, tada galėsite išsiaiškinti rekomendacijas geresnei sveikatai ir gyvenimo būdui.
