Kokių priežiūros ypatumų reikalauja šunys mišrūnai?
Mityba – priklausomai nuo konkrečių gyvūno savybių
Veisliniai šunys įprastai turi plačius ir išsamius veislės aprašymus, nurodančius, kaip subalansuoti keturkojo mitybą, kokį maistą rinktis ir kokio ėdalo vengti, siekiant apsaugoti šunį nuo konkrečiai veislei būdingų sveikatos sutrikimų.
Situacija su neveisliniais šunimis kiek kitokia: labai dažnai sunku atsekti, kokie genai būdingi mišrūnui.
Dėl šios priežasties planuoti augintinio mitybą reikėtų atsižvelgiant į konkrečias šuns savybes: šuns dydį, amžių, aktyvumą, sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimus, gyvenamosios aplinkos sąlygas (šiuo atveju svarbiausia atsižvelgti, ar keturkojis gyvena lauke ar kambaryje).
Atsižvelgiant į gyvūno savybes ir fiziologinius bruožus, būtina užtikrinti, kad kartu su maistu augintinis gautų pakankamą energijos, baltymų ir kitų maistinių bei mineralinių medžiagų kiekį.
Svarbu, kad su maistu gaunamas kalorijų kiekis neviršytų augintiniui būtino kalorijų kiekio – tai sukelia antsvorio riziką bei ją lydinčias sąnarių problemas. Šunys yra visaėdžiai gyvūnai, tačiau kartu ir plėšrūnai. Dėl to didžiausią dalį mišrūnų mitybos turėtų sudaryti mėsa. Būtent mėsa turėtų dominuoti sauso maisto ar konservų šunims sudėtyje.
Kailio priežiūra
Šunys mišrūnai neretai priskiriami „nereikliųjų“ kategorijai, todėl jų mityba didelių problemų sukelti neturėtų. Papildomų rūpesčių neturėtų sukelti ir mišrūnų kailio priežiūra.
Kadangi mišrūnai nedalyvauja parodose, jų kailis nereikalauja išskirtinio puoselėjimo, mišrūnų dažniausiai nereikia vedžioti pas kirpėją ir rūpintis prižiūrėta šukuosena.
Pagrindinis mišrūnų kailio priežiūros reikalavimas – elementarios higienos palaikymas. Priklausomai nuo kailio ilgio ir struktūros vertėtų pasirūpinti kokybišku šampūnu.
Jei kailis nėra itin ilgas ar trumpas, puikiai tinka ir universalus šampūnas šunims, pritaikytas visų tipų kailiams – tiek trumpaplaukiams, tiek ilgaplaukiams, tiek šviesaus, tiek tamsaus kailio šunims.
Rekomenduojama rinktis kuo natūralesnės sudėties specializuotus šampūnus, nes jie nepažeidžia apsauginio riebalinio sluoksnio, kuris dengia augintinio odą. Esant poreikiui, augintinį galima šukuoti, o žiemą rekomenduojama pašalinti kailio perteklių aplink pėdutes ir letenų pirštus – tai padeda sniegui lengviau pasišalinti nuo šuns pėdų.
Sveikata ir dresūros ypatumai
Kadangi mišrūnų genai įprastai nėra tiksliai žinomi, pradėti rūpintis jų dresūra reikėtų kuo ankstyvesniame amžiuje. Kuo anksčiau ir kuo intensyviau mišrūnas bus dresuojamas, tuo didesnė tikimybė suformuoti tinkamą, problemų nekeliantį šuns charakterį ir išvengti sunkumų, galinčių kilti dėl keturkojo nepaklusnumo.
Tiesa, dresuojant mišrūnus ankstyvame amžiuje, reikėtų neišgąsdinti augintinio per dideliais reikalavimais ir per sudėtingomis užduotimis – prie tinkamo elgesio keturkojis turėtų būti pratinamas pamažu.
Dresuojant taip pat vertėtų vengti fizinių bausmių, nes jos gali išprovokuoti keturkojo priešiškumą ir polinkį elgtis priešingai nei iš jo reikalaujama.
Mišrūnai dažniausiai pasižymi didesne genetine įvairove, kitaip sakant, jie rečiau paveldi konkrečioms veislėms būdingas ligas ir sveikatos sutrikimus. Todėl jie ne taip dažnai kaip veisliniai šunys susiduria su genetinėmis ligomis.
Taip pat mišrūnai būna atsparesni ligoms, jų sveikatos priežiūra reikalauja mažiau dėmesio ir išlaidų nei lepių veislių keturkojų.
Tačiau, siekiant užtikrinti kokybišką keturkojo gyvenimą, išvengti rimtų sveikatos sutrikimų, būtina pasirūpinti nuolatine mišrūno sveikatos priežiūra, sveikatos būklės stebėjimu ir reguliariais vizitais veterinaro kabinete.
