Kas tai? Noras pasipuikuoti savo augintiniu?
O jei tiesa? Pasikalbėkime apie šunų protą.
Šunys mokosi kaip ir vaikai
Kaip ir kiek gali išmokti šunys, turbūt daugiausia žino jų elgsenos specialistai.
Vilnietė šunų trenerė, dresūros mokyklos savininkė Ana Menčiūnienė sako, kad per 15 kinologinės veiklos metų nesutiko nė vieno kvailo šuns.
Taip, ji bendravo ir su labai gabiais, ir ne tokiais gabiais šunimis, tačiau visi buvo savaip protingi: „Jei šunys neprotautų, nevyktų joks mokymosi procesas. Šunys daro išvadas, kuria asociacijas, suvokia padarinius. Be abejo, visa tai jie daro kitaip nei žmonės. Kas šunims nebūdinga, tai kaltės jausmas, nes jiems nebūdinga chronologinė atmintis – jie nesugeba „atsukti“ įvykių atgal“.
Paprieštaravus, kodėl tuomet puikiai išauklėti, protingi šunys ima ir sutaršo šeimininkės aulinukus, šunų trenerė atsako su šypsena: „Jie nežino, kas yra materialinė vertė. Prabangūs žmonių daiktai, palikti ne vietoje, jiems tėra įdomūs žaislai, kvepiantys mylimu šeimininku“.
Šunų elgsenos specialistė atkreipia dėmesį, kad šunys mokosi palaipsniui – taip, kaip mes. Juk ir mes iš pradžių išmokstame vardyti skaičius, tada perprantame daugybos lentelę ir tik po to gebame atlikti sudėtingesnius aritmetikos veiksmus, naudotis formulėmis: „Taip pat mokosi šunys. Pirmiausia jie susieja veiksmą su šeimininko duota komanda. Vėliau, kai ją įsimena ir suvokia veiksmų seką, gali pradėti mokytis naujo dalyko. Deja, šunų šeimininkai dažnai paskuba ir viską suplaka – jiems atrodo, kad šuo mokosi per lėtai“.
„Sportinių linijų“ borderkolį Zipą (Misty Highlind Smaug) auginanti šunų elgsenos specialistė pabrėžia, kad šuns protinių savybių lavinimas tęsiasi visą gyvenimą.
Trumpiau sakant, ir šuo, ir šeimininkas turi mokytis, vis labiau pažinti vienas kitą, ir net senyvas šuo neturi būti „nurašytas“. Šuns gebėjimus, norą žaisti, tyrinėti aplinką reikia skatinti šuniui sulaukus net labai garbaus amžiaus.
Taip elgtis žada ir Ana, nors dabartiniam jos augintiniui Zipui vos 4,5 mėnesio, ir jo senatvė dar už kalnų. Borderkolis Zipas į dresūros mokyklą dabar drožia kas dieną ir ruošiasi ateityje dalyvauti sportinio šunų paklusnumo varžybose.
Ką vadinti šunimi?
Kalbant apie šunų protinius gebėjimus, pravartu nors trumpai apibrėžti, kas yra mūsų mylimas, pats socialiausias naminis gyvūnas augintinis – šuo.
Amerikietis šunų psichologas Cezaris Milanas pateikia tokį šuns apibrėžimą: „Šuo yra: 1. Gyvūnas. 2. Šuo. 3. Tam tikros šunų veislės atstovas. 4. Savitas individas“.
Pirmiausia – gyvūnas, ir tai tikrai svarbu, tačiau ketvirtasis apibrėžimo punktas taip pat vertas dėmesio: šuo yra individas!
Taigi vieni šunys bus imlesni mokslams, kiti – mažiau. O žmogui, to individo šeimininkui, belieka prie savo augintinio prisitaikyti, rasti būdą, kaip lavinti šuns protą.
Pasak šunų trenerių, ne šuo taikosi prie šeimininko mąstysenos, o šeimininkas turi perprasti, kas šuns galvoje. Ir nusiteikti, kad augintinis nebus „supermenas“ Reksas, o bus pirmiausia gyvūnas, po to – šuo, tada – veislės atstovas ir galiausiai – individas.
Todėl į klausimą, kaip išsiauklėti protingą šunį, šunų elgsenos specialistai atsako: mylėkite, bendraukite su savo šunimis, gilinkitės į šunišką jų prigimtį, išmokite šuns kūno kalbą.
Leiskite savarankiškai spręsti
Kad įrodytų šunų protinį pajėgumą, Leipcigo M.Plancko evoliucinės antropologijos instituto (Vokietija) mokslinė bendradarbė Julija Fischer atliko tyrimus, kurių rezultatai rodo: šunys gali suprasti apie porą šimtų žodžių.
J.Fischer eksperimente dalyvavęs borderkolis atskyrė daugiau kaip 200 daiktų pavadinimus. Nurodžius žodžiu daiktus, borderkolis neapsirikdamas juos atnešdavo. Šuo suvokė žodžius taip, kaip juos suvokia trejų metų vaikas, tik visa tai atliko lėčiau.
Norėdami išsiaiškinti „matematinius“ šunų gebėjimus, Brazilijos etologai taip pat atliko įdomų eksperimentą.
Šunims buvo rodomos skirtingo dydžio skanėstų krūvelės. Po to krūvelės buvo uždengtos, tačiau šunys puikiai įsidėmėjo, kuri krūvelė buvo didesnė, ir pirmiausia puolė prie jos.
Tada tyrėjai kai kurias skanėstų krūveles pamažino, o kitas padidino – šunys ir vėl neblogai susidorojo su užduotimi.
Šunys kilo iš vilkų, o vilkai turėjo gerai išvystytą smegenų dalį – neokorteksą (protavimo centras). Kadangi vilkai gyveno gaujomis, matematinių gebėjimų jiems reikėjo norint išsiaiškinti, kiek yra draugų, o kiek priešų, – minėto tyrimo rezultatus apibendrino brazilų etologas R.Yongas.
Šunys kilo iš vilkų, o vilkai turėjo gerai išvystytą smegenų dalį – neokorteksą (protavimo centras). Kadangi vilkai gyveno gaujomis, matematinių gebėjimų jiems reikėjo norint išsiaiškinti, kiek yra draugų, o kiek priešų, – minėto tyrimo rezultatus apibendrino brazilų etologas R.Yongas.
Taip pat įdomus faktas, kad šunys būna protingesni ir ryžtingesni, kai sprendimo momentu po kojomis nesipainioja šeimininkas. Greta atsiradus šeimininkui, jie pradeda abejoti, laukia šeimininko patarimo ir permeta atsakomybę ant žmogaus pečių.
Šitaip teigia Budapešte gyvenanti etologė Agnes Erdohegyi. Jos nuomone, šuniui pernelyg susitelkus į savo šeimininką, tampa svarbu vienintelis dalykas – įtikti savo gaujos vadui. O kai žmogus neatkreipia į save šuns dėmesio, augintinis intensyviau protauja ir lengviau nusprendžia, ką ir kaip daryti. Ir šie sprendimai dažniausia būna teisingi.
