Ir nors mūsų augintiniai gali būti puikiausiai išauklėti, socialūs ir socializuoti, kartais norisi, kad nei kiti gyvūnai, nei žmonės prie jų nesiartintų.
Dėl šios priežasties prieš keletą metų Švedijoje gimė „Geltonojo kaspino“ iniciatyva, prie kurios prisijungė ir Lietuvos šunų mylėtojai.
Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, vesdama edukacinius užsiėmimus vaikų ugdymo įstaigose, vasaros stovyklose arba skaitydama paskaitas visuomenei, nepamiršta supažindinti su „Geltonojo kaspino“ taisyklėmis. Vaikams apie šią šuns saugumo priemonę pasakojame Beno ir Skipio programos metu. Visada pabrėžiame, kad geltonojo kaspino nereikia painioti su šuns agresija – šis ženklas reiškia ką kita.
Geltonas kaspinas prie šuns pavadėlio arba antkaklio rišamas todėl, kad šuniui reikia daugiau erdvės ir privatumo.
Galbūt tai rujojanti kalytė, gal šuo sveiksta po ligos ar operacijos. Galbūt šuns savininkas labai skuba ir su augintiniu tik trumpam išėjo į kiemą – jis nenori gaišti laiko ir ilgiau su kuo nors bendrauti.
Geltonas kaspinas pabrėžia: gerbiame gyvūno teises, mums rūpi gyvūno gerovė.
Kai šuo mažas ir dar tik pratinamas prie naujos aplinkos, visai nesinori, kad ant jo užgriūtų visa kiemo vaikų kompanija.
Arba jei šuo paimtas iš prieglaudos ir jo socializacija bei adaptacija naujoje vietoje vyksta palengva, žingsnis po žingsnio.
Taip pat šio skiriamojo kaspinėlio prireikia, jei šuo jau yra senyvas arba perdėtai baikštus, nepasitiki svetimais, jam reikia ilgesnio laiko, kad įgytų pasitikėjimo gyvūnais bei žmonėmis.
Geltono kaspino reikia ir tuomet, kai šuo dresuojamas ir jo neturi trikdyti pašaliniai dirgikliai.
