Praėjusių metų pabaigoje Berno zenenhundų veislės šuniuką iš veislyno „Pašilių saulė“ dukrai nupirkusi S.Grybaitė pirkiniu džiaugėsi neilgai.
Tūkstantį eurų kainavęs šunelis buvo vangus, prastai ėdė, galiausiai ėmė viduriuoti. Moteris augintinį vežė pas veterinarus. Pastarieji įtarė, kad šuniukas serga inkstų nepakankamumu. Galiausiai ši diagnozė pasitvirtino.
Kai apie Godžio problemas S.Grybaitė pranešė veisėjams, šie šunį pasiėmė, o po kelių dienų SMS žinute pranešė, kad gyvūnas nugaišo.
Kai moteris paprašė veisėjų atlyginti nuostolius, jokio atsakymo neišgirdo, o pradėjusi ieškoti teisybės pati sulaukė kaltinimų, kad nesirūpino augintiniu.
Nusprendė prabilti viešai
„Aš ilgai galvojau, ar pasakoti šią istoriją. Paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo mano skundo svarstymas Lietuvos kinologų draugijos tarybos posėdyje.
Nors tarybos nariams pateikiau išrašus dėl Godžio sveikatos net iš trijų veterinarijos klinikų, buvau apkaltinta, kad dėl šuniuko kritimo esu kalta pati: netinkamai šėriau ir laiku nesikreipiau pagalbos į specialistus.
Jei Radviliškyje gerą vardą turinčio veterinarijos gydytojo Valdo Petrausko ar Šiauliuose žinomo veterinarijos gydytojo Raimondo Rimgailos išvados Lietuvos kinologų draugijos vadovams kelia abejonių, tai negi niekam tikusios yra ir Godžį gydžiusių Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos specialistų išvados?
Man beliko konstatuoti, kad Lietuvos kinologų draugijos taryba tėra veisėjų interesus ginanti institucija, ir kreiptis į teisėsaugą.
Aš manau, kad su advokato pagalba įrodysiu, jog balta yra balta, o juoda – juoda, tačiau net ir patirtų nuostolių kompensavimas neatpirks mano dukters ašarų.
Naiviai maniau, kad tokių mielų padarų kaip šunys veisimu užsiima tik nuoširdūs ir geri žmonės.
Pamačiusi realybę nusprendžiau prabilti viešai, kad žmonės rinkdamiesi šunelį net iš žinomų veislynų būtų apdairesni ir kad vėliau jų vaikams netektų lieti ašarų kaip mano dukrai“, – portalui lrytas.lt sakė S.Grybaitė.
Atiteko mažiausias šuniukas
Pasak S.Grybaitės, sprendimas nupirkti šunį dukrai nebuvo spontaniškas.
„Karina jau seniai prašė šuniuko. Mergaitei į akį krito įspūdingai atrodantis Berno zenenhundų veislės šuo. Paskaičiau apie šią šunų veislę internete. Radau tik gerus atsiliepimus. Tai lojalus, ištikimas, protingas, meilus šuo. Todėl ryžtis pirkiniui nebuvo sunku“, – prisiminė S.Grybaitė.
Praėjusių metų pabaigoje šuniuko dukrai ieškoti suskatusi moteris atkreipė dėmesį į interneto svetainėje skelbiu.lt rastą skelbimą apie Jonavos rajone iš veislyno „Pašilių saulė“ parduodamus Berno zenenhundų veislės šuniukus.
Susisiekusi telefonu S.Grybaitė sužinojo, kad iš visos vados yra likęs tik vienas šunelis ir jis kainuoja tūkstantį eurų.
Nuvažiavus į veislyną S.Grybaitei buvo parodyti trys šuniukai, jai skirtas buvo pats mažiausias. Kadangi šuneliui buvo atlikti dar ne visi skiepai, moteris jį paliko veisėjams, o nusipirkti atvyko po savaitės, praėjusių metų gruodžio 21-ąją.
„Šuniuką mums pardavė Eglė Kvederavičiūtė, kuri sumokėjus pinigus čia pat, namo virtuvėje, užpildė Lietuvos kinologų draugijos šuns pardavimo sutartį.
Nors sutartyje buvo parašyta, kad veisėjas yra Eugenijus Domeika, už jį pasirašė E.Kvederavičiūtė. Jokio pinigų priėmimo kvito aš iš pardavėjos negavau“, – šuns pirkimą prisiminė S.Grybaitė.
Maitino rinktiniais produktais
Iš pažiūros šunelis atrodė sveikas, tačiau namiškiai netruko pastebėti, kad mažylis vangus ir apatiškas. Godžis mažai ėdė, kartais vemdavo ar viduriuodavo.
Iš pradžių visi manė, kad taip šuneliui nutiko dėl to, kad pakeitė aplinką.
Dėl Godžio sveikatos sunerimta paaiškėjus, kad jis per mėnesį nepriaugo svorio, nors buvo maitinamas rinktiniais produktais.
S.Grybaitė sakė, kad augintiniui maistą rinko atidžiai: Godžis buvo maitinamas jautienos faršu, virtais jautienos kaulais, jauniems šuniukams skirtu sausuoju ėdalu, smulkiai pjaustytomis jaučių širdimis su žaliais kiaušiniais.
Veterinarai įtarė sunkią ligą
„Kadangi Godžis ir toliau prastai ėdė ir buvo vangus, sausio 25-ąją nuvežėme jį parodyti Radviliškyje gerai žinomam veterinarijos gydytojui V.Petrauskui.
Šis specialistas aiškių ligos požymių nepastebėjo, tačiau įtarė, kad šuneliui gali būti įgimtas inkstų nepakankamumas. Gydytojas rekomendavo pasidaryti kraujo, šlapimo, echoskopinius tyrimus ir kreiptis į kliniką“, – vizitą pas veterinarijos gydytoją prisiminė S.Grybaitė.
Pradėjus blogėti Godžio sveikatai – šunelis ėmė dažniau vemti, krito svoris – šeimininkai vasario 8-ąją kreipėsi į šiauliečio R.Rimgailos veterinarijos klinikos specialistus.
Čia įvertinus sveikatos būklę buvo rekomenduota šunį nedelsiant pervežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų kliniką.
Iš veisėjo gavo SMS žinutę
„Sunerimę dėl Godžio sveikatos mes taip ir padarėme. Dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje šunelis atsidūrė jau vasario 9-ąją. Prieš tai pabandžiau susisiekti su veisėjais, pranešiau apie Godžio sveikatos problemas, tačiau atsakymo nesulaukiau.
Klinikos specialistai diagnozavo inkstų nepakankamumą – tai skambėjo kaip nuosprendis augintiniui. Vasario 10-ąją aš vėl kreipiausi į veisėją ir išsakiau pretenzijas dėl įsigyto šuniuko, paprašiau grąžinti sumokėtus pinigus.
Telefonu atsiliepusi E.Kvederavičiūtė suabejojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos specialistų kompetencija ir pareikalavo jį iš ten pasiimti, be to, pasakė, kad gydys pas savo veterinarus.
Buvau sutrikusi, man buvo gaila šunelio, todėl padariau, kaip buvo liepta, o E.Kvedaravičiūtė iš klinikų paimtą šunelį tiesiog išsivežė.
Ką ji su šuneliu darė, aš nežinau, tik po keturių dienų gavau SMS žinutę, kad šunelis nugaišo ir kad veisėjas ketina daryti skrodimą mirties priežasčiai nustatyti. Aš tokio sutikimo nedaviau.
Nuo to laiko E.Kvederavičiūtė telefonu su manimi nebendravo, pinigų už šunelį negrąžino ir apie skrodimo metu nustatytas mirties priežastis manęs neinformavo“, – prisiminė S.Grybaitė.
Kilo įtarimų dėl nešališkumo
Nesulaukusi jokio atsakymo iš veislyno S.Grybaitė kreipėsi į Lietuvos kinologų draugiją (LKD), o kovo 9 dieną veislynui „Pašilių saulė“ pateikė pretenziją ir pareikalavo padengti Godžio įsigijimo ir gydymo išlaidas – sumokėti 1 tūkstantį 299 eurus.
Iš LKD gavusi atsakymą, kad jos skundas per tarybos posėdį bus svarstomas kovo 30-ąją, S.Grybaitė atvyko lydima savo draugo Vilando Bugenio.
Negera nuojauta S.Grybaitę ir jos draugą apėmė pamačius, kad į šį Vilniuje surengtą posėdį veislyno „Pašilių saulė“ atstovai atvyko lydimi Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos vadovės kaunietės Kornelijos Butrimovos, kuriai jie buvo adresavę savo skundą dėl nugaišusio šuniuko.
Posėdį pavadino farsu
„Tai, kas vyko per šį posėdį, galima pavadinti farsu. K.Butrimova per posėdį paaiškino, kad visa veislyno „Pašilių saulė“ vada buvo apžiūrėta ir kad visi trys šios negausios vados šuniukai buvo geros formos, dideli ir vienodi.
Toliau buvo dar gražiau. Posėdyje dalyvavusi Lietuvos kinologų draugijos narė Livija Zizevskė pareiškė, kad dėl šuniuko kritimo esame kalti patys, nes netinkamai jį šėrėme ir laiku nesikreipėme į specialistus.
Trijų veterinarijos gydytojų, į kuriuos kreipėmės, išvados dėl galimo inkstų nepakankamumo posėdžio dalyviams nepasirodė rimtos.
L.Zizevskė paporino, kad pačiai teko užmigdyti du pagyvenusius šunis, kuriems buvo nustatytas inkstų nepakankamumas, tačiau jų skrodimo išvadose nebuvo užsiminta apie kraujuojančias skrandžio žaizdas, katarinį žarnų uždegimą bei dehidrataciją“, – sakė S.Grybaitė.
Sulaukė veisėjo grasinimų
Į tokius L.Zizevskės žodžius S.Grybaitė dėmesį atkreipė tik gavusi posėdžio protokolo išrašą.
„Tai reikštų, kad Godžiui buvo atliktas skrodimas, apie kurį mes nieko nežinome. Kas gali paneigti, kad neteisėtai iš mūsų Godžį paėmę veislyno „Pašilių saulė“ savininkas ir jo draugė tikėdamiesi palankių skrodimo išvadų tas keturias dienas iki nugaišimo šunelį marino badu ir nedavė jam lakti?
Bet kuriu atveju, jei toks skrodimas buvo atliktas, su jo išvadomis norėčiau susipažinti ir aš, ir mano advokatas, nes be savininko sutikimo Godžį gydžiusiam ar skrodimą atlikusiam veterinarui tektų atsisveikinti su gydytojo licencija.
Neapsikentę tokio farso mes su draugu iš posėdžio išėjome, o paskui gavome pranešimą, kad LKD tarybos nariai, „įvertinę raštu ir žodžiu pateiktą informaciją, vienbalsiai nutarė, kad mano skundas yra nepagrįstas“ ir kad dėl šuniuko kritimo esu kalta pati.
Negana to, palaikymo iš tarybos narių sulaukę veislyno „Pašilių saulė“ atstovai man pagrasino, kad už šuns nepriežiūrą atsirūgs man pačiai“, – pasipiktinimo neslėpė S.Grybaitė.
Kad tokie grasinimai buvo ne tušti žodžiai, S.Grybaitė įsitikino netrukus – Radviliškio valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pasiekė veislyno „Pašilių saulė“ savininko draugės E.Kvedaravičiūtės skundas dėl Godžio nepriežiūros.
Naujagimiai tris paras praleido lauke
Kas galėjo nutikti augintiniui, S.Grybaitė sakė supratusi, kai atidžiau pasigilino į veislyno „Pašilių saulė“ interneto svetainę.
„Paaiškėjo, kad kalė Maja Godžį ir dar du šuniukus pernai spalį atsivedė ne šiltoje patalpoje, o lauke.
Veislyno „Pašilių saulė“ interneto svetainėje rašoma: „Taip Maja pati, savarankiškai, atsivedė šuniukų. Voljere, duobėje po aikštele. Jos ten su Aira yra išsikasusios tris gilias duobes. Maja įsikūrė giliausioje – jeigu guli nepakėlusi galvos – jos ir nesimato.
Nors žinome, kad naujagimiai turi būti šiltoje aplinkoje, palikome Mają su šunyčiais trims paroms duobėje – tegul išlieka stipriausieji. Taip ir įvyko. Turime tris šuniukus – vieną kalytę ir du patinėlius. Žiauru? Gal...“
Žinant trijų veterinarijos gydytojų išvadas dėl galimo Godžio inkstų nepakankamumo, kokių dar klausimų gali kilti, kodėl taip nutiko?!“ – retoriškai klausė S.Grybaitė.
Kilo įtarimų dėl kompetencijos
Augintinio netekusiai moteriai pasirodė keista, kad į tokį sutapimą dėmesio neatkreipė nė vienas jos skundą nagrinėjęs Lietuvos kinologų draugijos tarybos narys.
„Veislyno „Pašilių saulė“ vadą apžiūrėjusi, o paskui šio veislyno veisėją per tarybos posėdį beatodairiškai gynusi K.Butrimova yra ne tik Lietuvos kinologų mėgėjų sąjungos vadovė, bet ir tarptautinė teisėja, kinologė ekspertė, egzaminuotoja ir jaunųjų vedlių teisėja. Kai toks save kompetentingu laikantis žmogus nesugeba įžvelgti paprastų dalykų, kyla pagrįstų klausimų dėl kompetencijos arba dėl korupcijos.
Kokią nuomonę apie Lietuvos kinologų draugiją susidarytų visą šią istoriją panagrinėję Tarptautinės kinologų draugijos nariai?
Man liko tik teisinis būdas, tačiau pasikartosiu, kad bet koks materialinių nuostolių atlyginimas nenumaldys mano dukters širdies skausmo dėl šuniuko netekties“, – sakė S.Grybaitė.
Remsis veterinarijos specialistų išvadomis
Advokato Andrejaus Vavilovo kontoros „De Jure“, į kurią kreipėsi S.Grybaitė, atstovas advokato padėjėjas Laurynas Samoška, įvertinęs pateiktą medžiagą, patarė moteriai kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo, nes veisėjai pardavė šuniuką su esminiu trūkumu.
„Teisme bus siekiama atgauti už šunelį sumokėtus pinigus bei bus prašoma atlyginti patirtas išlaidas veterinarijos gydymo įstaigoms – bendra ieškinio suma 2500 eurų“, – sakė L.Samoška.
Advokato padėjėjas sakė, kad teisme remsis kompetentingų veterinarijos gydytojų išduotomis pažymomis ir kitais įrodymais, kurie liudija, kad šunelis buvo prižiūrimas ir mylimas.
„Sutikti su veislyno „Pašilių saulė“ atstovės E.Kvedaravičiūtės argumentais dėl blogo šėrimo ar pavėluoto kreipimosi į veterinarijos gydytojus nėra jokio pagrindo, kadangi visi surinkti įrodymai tokius nepagrįstus argumentus paneigia“, – sakė L.Samoška.
Teisininkas sakė, kad perskaičius veislyno „Pašilių saulė“ dienoraščio straipsnį „Natūrali atranka...“ pasidarė baisu ir aišku, kodėl Godžis sirgo minėta liga: „Su šia mano hipoteze sutinka visi kalbinti veterinarijos gydytojai tiek iš Vilniaus, tiek iš Panevėžio, Kauno ar Telšių.“
Šunį vežė pas patikimą veterinarą
Paklausta, kad kaltas dėl Godžio mirties, veislyno „Pašilių saulė“ atstovė E.Kvederavičiūtė buvo kategoriška: „Šunelis nugaišo dėl daugybės organų pažeidimų. Mūsų veislyne Godžis buvo sveikas, o pas juos staiga sunegalavo. Kodėl mums apie tai nepranešė iškart? Galėjo grąžinti iškart tą šunelį, o ne po dviejų mėnesių kreiptis, kai jam jau vėlu padėti. Ir dar toks šventas įsitikinimas ir diagnozė – įgimtas inkstų nepankamumas! Gal jie ekstrasensai, kad taip puikiai žino atsakymą?“
E.Kvederavičiūtė pabrėžė, kad šunų veisimu užsiima nuo 2012-ųjų ir toks atvejis, kai nugaišta naujiems šeimininkams atiduotas šunelis, yra pirmas.
Paklausta, kodėl Godžio šeimininkus įkalbėjo pasiimti šunelį iš Veterinarijos akademijos dr. L.Kriaučeliūno klinikos, E.Kvederavičiūtė atsakė, kad šioje klinikoje savo šunų negydo ir norėjo nuvežti augintinį pas specialistus, kurie gydo jos šunis ir kuriais ji pasitiki.
Skrodimo akte – ne savininkės pavardė
Veislyno „Pašilių saulė“ atstovė sakė, kad skrodimas be šeimininkų sutikimo šuneliui buvo atliktas todėl, kad „mums, kaip veisėjams, svarbūs skrodimo rezultatai, kad galėtume išvengti klaidų ateityje“.
Be to, E.Kvederavičiūtės teigimu, per pokalbį telefonu šuns šeimininkai pareiškė, kad skrodimo rezultatai jų nedomina.
Godžio skrodimą vasario 15-ąją atlikę Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Kauno teritorinio skyriaus specialistai nustatė šiuos patologinius anatominius pokyčius: inkstų lėtinis uždegimas, cistos inkstuose, kepenų degeneracija, kraujuojančios erozijos skrandyje, plaučių enfizema, dešiniojo širdies skilvelio išsiplėtimas, katarinis plonųjų ir storųjų žarnų uždegimas, dehidratacija ir anemija.
Po skrodimo gaišena buvo atiduota utilizuoti.
Įdomu tai, kad šiame gaišenos patologinio tyrimo akte nurodyta, kad Godžio savininkė yra ne S.Grybaitė, o šunį iš jos paėmusi E.Kvederavičiūtė.
Patarė neieškoti sensacijos
Užsiminus apie Godžio šeimininkų įtarimus, kad šunelį galėjo neigiamai paveikti trys iškart po gimimo spalio mėnesį lauke praleistos dienos, E.Kvederavičiūtė atkirto: „Nei jie veisėjai, nei jūs. Turėjome priežasčių taip elgtis. Išliko trys stipriausi šuniukai. Godžis – tarp jų. Visi trys šuniukai augo kaip ant mielių: ir mamos pieno pakako, ir sąlygas puikias turėjo. Jūs atvažiuokite apžiūrėti veislyno, o ne burkite iš kavos tirščių...“
Ar trijų gerą vardą turinčių veterinarų, kurie Godžiui įtarė inkstų nepakankamumą, spėjimai ir yra „būrimas iš kavos tirščių“?
„Jie vežė pas du (veterinarus – red.). Trečias gerą vardą turintis – mano veterinaras. Svarbesnis klausimas, kaip išsivystė tas nepakankamumas. Niekas šito nežino ir nesužinos. Niekas nežino tikrųjų įvykių eigos. Gal nesužiūrėjo, gal nežinojo, gal neatkreipė dėmesio, nesureikšmino... Visko būna...“ – tvirtino E.Kvederavičiūtė.
Savo teisumu įsitikinusi E.Kvederavičiūtė su ja bendravusį žurnalistą iškart perspėjo: „Jūs čia sensacijos tikrai nerasite. Vienas žurnalistas jau domėjosi, bet kai nutilo, ir nutilo.
Analizuokite kinologų draugijos išvadas, ten žmonės dirba ne iš mėnulio nukritę. Čia kažkokie atsirado, numarino šunelį ir bando padaryti sensaciją.“
Į ekspertą kreipėsi tik po posėdžio
Pasinaudojęs E.Kvederavičiūtės patarimu žurnalistas išties pasidomėjo LKD išvadomis.
Į akis krito tai, kad po S.Grybaitės skundo svarstymo (per kurį LKD nariai vienbalsiai nutarė, kad šis skundas nepagrįstas, o dėl šuniuko mirties kalta ji pati) praėjus dviem savaitėms LKD vis dėlto nusprendė kreiptis į nepriklausomą ekspertą UAB Jakovo veterinarijos centro veterinarijos gydytoją Jakovą Šengautą.
Įvertinęs visus pateiktus dokumentus ir gavęs papildomus paaiškinimus (žodžiu) iš skrodimą atlikusio veterinarijos gydytojo J.Šengautas nusprendė, kad „arba šuo susirgo žymiai vėliau, nei rašo šeimininkė, arba ji juo nesirūpino“.
Konstatavęs, kad LSMU klinikose nustatyta diagnozė, kaip ir patanatominis tyrimas, neleidžia teigti, kad šuo turėjo įgimtą inkstų susirgimą, kurio pasekmė buvo gaišimas, J.Šengautas nusprendė, kad nauji šeimininkai nepakankamai rūpinosi šuns sveikata.
Šią kinologų draugijai adresuotą šuniuko gaišimo priežasties ekspertizę žurnalistui elektroniniu paštu atsiuntė veislyno „Pašilių saulė“ savininkas E.Domeika.
Prezidentė užstojo veisėjus
Už veisėjus mūru stojo ir LKD prezidentė Ramunė Kazlauskaitė.
Pasak prezidentės, šeimininkai Godžio neprižiūrėjo: „Na, ir kas, kad vežė į tris klinikas, jie vežė pavėluotai. Pusantro mėnesio viduriavo ir vėmė, o jie nesikreipė į gydytojus.“
Paklausta, kuo remiasi darydama tokią išvadą, R.Kazlaukaitė atsakė, kad Kinologų draugija disponuoja visais dokumentais, veisėjų paaiškinimais ir skrodimo išvadomis.
Užsiminus, kad sutikimo skrodimui Godžio šeimininkai veisėjams nedavė, Lietuvos kinologų draugijos prezidentė atsiduso, o paskui retoriškai paklausė: „Ką reiškia nedavė sutikimo?! Jie šuniuką atidavė veisėjams. Savininkės draugas Godžį pasiėmė iš klinikų ir atidavė veisėjams ir pretenzijas ėmė reikši tik po šuniuko mirties“.
R.Kazlauskaitė sakė mačiusi nuotrauką, kaip Godžis atrodė paimtas iš veterinarijos akademijos klinikos. LKD prezidentė sakė, kad jai pasirodė keista, kaip šis šunelis išvis dar buvo gyvas.
Paklausta, ar to paties nematė veisėjai ir kodėl jie nusprendė leisgyvį šunį paimti iš savininkų, R.Kazlauskaitė atsakė: „Jie matė, kad yra labai blogai, nuvežė į kitą kliniką, kad bandytų ištraukti. Ana klinika jau nieko nedarė.“
Apie gimdymą šaltyje nieko nežinojo
Paklausta, ar šunelio sveikatai negalėjo pakenti po gimimo šaltyje praleistos trys paros, LKD prezidentė nustebo ir prisipažino apie tai girdinti pirmą kartą.
„Mes tokios informacijos neturėjome. Per tarybos posėdį savininkai to nesakė, jie tik savo liudijimu patvirtino, kad šunelį prižiūrėjo netinkamai – šėrė jį virtais kaulais.
O dėl šalčio – mes galime spėlioti, kaip jis galėjo paveikti imunitetą, bet pripažinkime, kad laukinėje gamtoje gyvūnai irgi atsiveda palikuonis ne šiltoje lovoje.
Jei jis būtų sušalęs, nebūtų išgyvenęs. Ne vieną vadą esu turėjusi, jei šuniukas būna nesveikas, tai jį ištraukti ir išauginti iki trijų mėnesių yra labai sunku“, – atsakė R.Kazlauskaitė.
LKD prezidentės nuomone, Godžis galėjo sunegaluoti ir dėl skiepo: „Prieš tai savininkai šunelį paskiepijo. Jei jis buvo nusilpęs, tai galėjo jį stipriai paveikti.“
Kadangi Godžio savininkai kreipėsi į teismą, byla dėl žalos atlyginimo nugaišus šuneliui Jonavos rajono apylinkės teisme turėtų būti pradėta nagrinėti rugpjūčio mėnesį.
