Nors tos pačios veislės šunys šaltį pakelia skirtingai, temperatūrai lauke nukritus žemiau 0 laipsnių Celsijaus, tokius šunis, kurie neturi storo kailio, pavyzdžiui, levretes ar prancūzų buldogus, aprengti būtina.
Gyvūną verta aprengti
Šuns apranga būna skirtingos paskirties ir medžiagų. Megzta apranga turi trūkumų – stipresnis vėjas tokią medžiagą perpučia kiaurai. Kur kas geriau nuo vėjo apsaugo sumažinta žirgų aprangos – gūnios versija.
Tokia apranga apdengiama ir didžioji šuns kūno dalis – nugara, šonai bei galinės letenos. Vandeniui atspari medžiaga gerai apsaugo ir lietingu, ir šaltuoju metų laiku.
Tai šunį saugo ne tik nuo šalčio. Šunų mylėtojai tokią aprangą naudoja norėdami apsaugoti augintinių kailį nuo purvo. Šiam tikslui skirti kombinezonai visoms keturioms letenoms.
Yra ir tokių kombinezonų, kurie uždengia priekines letenas, o galines tik apgaubia. Vaikščiojant per lietų ar šlapdribą būtina stebėti, kad medžiaga neperšlaptų, nes šuo gali greitai susirgti. Be to, sušlapęs šuo ima skleisti nemalonų kvapą.
Už lango spaudžiant šalčiui, neaprengtam augintiniui kyla grėsmė peršalti, susirgti sloga ir kosuliu.
„Jei šuo turi polinkį į chroniškas ligas – laringitą, anginą ar plaučių uždegimą, neturėtų būti gėda ir šaliką apvynioti aplink kaklą, ar net kepurę ant galvos uždėti“, – portalui lrytas.lt yra sakiusi veterinarijos gydytoja Simona Lepko-Vaitkunskienė. Anot jos, saugoti savo gyvūną neturėtų būti gėda, o pašaipius aplinkinių ir kaimynų komentarus derėtų ignoruoti.
“Ne visi šunys moka kosėti, o bandydamas atsikosėti šuo ims vemti. Tai apsunkins peršalimo gydymą“, – tikino veterinarė.
Kita peršalimo grėsmė – reumatas, kuris pasireiškia, kai nušąla nervinės galūnėlės ir raumenys. „Po aktyvaus pasilakstymo nederėtų laukti, kol šuo atvės, reikėtų keliauti namo ir šildyti keturkojį“, – pasakojo gydytoja.
Letenas reikia patepti riebiu kremu
Žiemos metu ypatingai prižiūrėkite savo šuns kailį. Gerai iššukuotas kailis tinkamai apsaugo šunį nuo šalčio. Ilgaplaukiams šunims derėtų palikti plaukų perteklių aplink letenų pirštus ir pėdutes, nes taip lengviau pašalinsite sniegą nuo letenų, bus mažesnė tikimybė, kad šuo gali jas pašalti.
Akmens druska, naudojama tirpdyti ledui ant šaligatvių, gali dirginti šuns pėdutes, jų oda gali suragėti. Būtina visada grįžus iš lauko nuplauti ir nusausinti šuns letenas, jei jos suskeldėjusios, reikėtų patepti riebiu kremu, specialiu vazelinu arba žuvų taukais. Druska graužia ne tik šunų pėdutes, bet ir nagus, o labiausiai tarpupirščius. Jų pažeidimai gali sukelti uždegimus.
Šuns grūdinti neverta
Jei pastebėjote, kad šuo lauke ima vaikščioti trukčiodamas ir keldamas letenėles nuo žemės, būtina jį kuo greičiau vesti namo. Pratinimas pakęsti šaltį gali baigtis labai liūdnai – šuo skausmingai nušals pėdas, o gydymas bus ilgas ir sudėtingas.
Vertėtų atminti, kad keturkojai, turintys dideles ir stačias ausis, gali nušalti ir jas. Tokiems šunis reikėtų apriboti pasibuvimą lauke esant labai žemai temperatūrai arba pritaikyti aprangą taip, kad šaltis nepakenktų keturkojo sveikatai.
Apranga reikalinga ir tokiu atveju, jei šuo dreba ir esant pliusinei temperatūrai. Jei šuo rengiamas dekoratyviniais rūbeliais – tai tik mados reikalas. Tinkamai aprengtas šuo šaltuoju metų laiku pas veterinarą lankysis kur kas rečiau.
Prie būdos pririštiems – didžiausias pavojus
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai ragina nepamiršti lauke gyvenantiems šunims tinkamai įrengti arba atnaujinti jo būdos, nes keturkojai mūsų draugai – jautrūs nušalimams ir bendram kūno atšalimui.
Šunų šeimininkai augintiniams turėtų įrengti tinkamo dydžio, sandarias ir šiltas būdas. Kad keturkojis būtų apsaugotas nuo drėgmės, būdą reikėtų šiek tiek pakelti nuo žemės. Dvigubos sienelės su izoliacine medžiaga tarpuose padeda geriau išsaugoti šilumą.
Į būdą neprilis ir nepripustys sniego, jeigu landą padarysite su slenksčiu, o virš angos pritvirtinsite keletą skiaučių brezentinės medžiagos ar plastiko, kad landa būtų lyg su durimis.
Kaip pakratus galima kloti šiaudus ar neperšlampančiu audiniu apsiūtą elastinį putų poliuretaną (poroloną), tačiau reikėtų atsižvelgti į gyvūno poreikius, nes kai kurie šunys būna išrankūs, ir nepatinkantys pakratai ar guolis gali būti išmesti iš būdos.
Reikėtų pagalvoti ir apie vietą, kur pastatyti šuns „namą“. Svarbu, kad šuo ne tik matytų ir šeimininkui praneštų apie atvykusius į kiemą svečius, bet kad keturkojį saugotų užuovėja.
Dažna problema žiemą – užšąlantis vanduo, todėl geriausia šuniui duoti šilto vandens, arba šuns girdyklą įrengti patalpos viduje, kad vanduo neužšaltų.
Turinys pirmą kartą publikuotas 2016 metų sausio 5 dieną.
