Atlikus ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtros auditą
paaiškėjo, kad veislinė gyvulininkystė nėra tinkamai planuojama,
nesudarytos sąlygos išsaugoti nykstančias lietuviškas rūšis.
„Kai vertinome, kaip tas procesas vyksta, matome, kad nėra
nustatyti aiškūs kriterijai įtraukimo į saugomų gyvūnų
genetinių išteklių sąrašą. Ir, pavyzdžiui, matome, kad mažėja
netgi senojo genotipo žalųjų karvių ir pieninių ožkų. O dėl
skalikų ir bičių paaiškėjo, kad nežinomas tikslus jų
populiacijos skaičius“, – BNS sakė VK 1-ojo audito departamento
direktorius Laimonas Čiakas.
Anot jo, netinkamai paplitusios ir gyvūnų populiacijos, tad
nutikus nelaimei ar ligoms, būtų iš karto prarasti visi
lietuviškų veislių gyvūnai.
„Iki audito nebuvo imtasi priemonių, kaip tas rūšis
išsaugoti, nes lietuviškosios bitės praktiškai yra ant išnykimo
ribos. Dar nėra diversifikuota rizika dėl jų laikymo vietos, kad
būtų paplitę keliuose taškuose. Pavyzdžiui, audito metu
nevertinome to, bet esant afrikiniam kiaulių marui, lietuviškos
kiaulės yra laikomos vos ne viename rajone ir jeigu įsimestų ligos
židinys, tai prarandame visą savo genofondą“, – aiškino
Valstybės kontrolės atstovas.
Anot jo, praradus visus kurios nors veislės gyvūnus ar
vabzdžius, vėliau būtų sudėtinga atkurti populiaciją.
Pavyzdžiui, norint atkuri lietuviškųjų bičių populiaciją,
reiktų visame pasaulyje ieškoti genetiškai panašių bičių.
„Jeigu prarasime genofondą, tai, pavyzdžiui, dėl bičių
tenka organizuoti ekspedicijas po visą pasaulį, ieškoti genofondo
linijų, kad kryžminant būtų galima atstatyti veislę“, – teigė
L.Čiakas.
Jo teigimu, turi būti nustatytos aiškesnės taisyklės, o į
problemas pažiūrėta plačiau.
Valstybės kontrolė pranešė, kad Ūkinių gyvūnų
veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programoje yra 42 priemonės,
bet tik 8 iš jų įvertintinos kaip aiškiai apibrėžtos (jas galima
kiekybiškai išmatuoti arba konstatuoti faktą), o kitos –
nekonkrečios, susijusios ne su rezultatu, o su procesu – siekiu
vykdyti tam tikrą veiklą.
Be to, ūkinių gyvūnų genetinių išteklių išsaugojimo
programai kasmet skiriama apie 1 mln. eurų, o paramai veislininkystei
– 3,27 mln. eurų. Tačiau realiai nėra galimybių šias iš
valstybės biudžeto finansuojamas priemones susieti su programa.
