Erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis, Laimo liga – įvairius organus bei sistemas, o babeziozė ardo eritrocitus ir sukelia inkstų nepakankamumą. Ir visa tai gali nutikti jūsų keturkojui.
Tad kaip apsaugoti augintinį nuo erkių ir kitų parazitų, kad jis šeimą dar ilgai džiugintų?
Dažniausiai naudojami specialūs antkakliai, lašai, skirti lašinti ant kūno, ir purškalai (aerozoliai). Renkantis tinkamiausią priemonę jūsų augintiniui turėtų padėti veterinarų patarimai.
Antkakliai. Veterinarijos vaistinėse parduodami antkakliai nuo erkių, blusų ir kitų parazitų – patogi ir patikima priemonė. Antiparazitinio antkaklio veikimo trukmė, nelygu gamintojas, – 4–8 mėnesiai.
Veikliosios medžiagos iš antkaklio išsiskiria nuolat, bet jį būtina užsegti taip, kad tarp kaklo ir antkaklio liktų 1–2 pirštų tarpas. Būtina nuolat tikrinti, kad antkaklis nebūtų atsilaisvinęs.
Antkaklio veikimas priklauso ir nuo gyvūno kailio. Jei kailis ilgas, nešvarus ar susivėlęs, prieš užsegant antkaklį rekomenduojama gyvūną išmaudyti. Bet maudydami antkaklį nuimkite ir, kai gyvūnas išdžius, vėl užsekite.
Dažnas kontaktas su vandeniu gali sumažinti antkaklio efektyvumą, nebent gamintojo nurodyta, kad antkaklis atsparus vandeniui. Antkaklių negalima naudoti jaunesniems nei 8 savaičių šuniukams.
Kai kuriems gyvūnams antkaklis gali dirginti odą. Nepatartina antkaklį seginčių gyvūnų leisti miegoti lovoje su šeimininkais, ypač vaikais. Žmonės, jautrūs antkaklio sudėtyje esančioms medžiagoms, neturėtų jo liesti.
Vieni populiariausių antkaklių šunims – „Kiltix“, „Foresto“, „Preventef“, „Beaphar“, „Bolfo“.
Lašai. Lašai nuo parazitų šunims ar katėms – tai skysti pesticidai, kuriuos reikėtų lašinti kas 3–4 savaites. Jie, kaip ir antkakliai, žudo ar atbaido blusas ir kraujasiurbes erkes. Skystieji preparatai nuo erkių ir blusų lašinami ant odos praskleidus gyvūno plaukus. Šios priemonės veikia tik per odą patekusios į kraują.
Lašai, kaip ir antkakliai, nuo parazitų saugo dėl juose esančių veikliųjų medžiagų. Patikimai saugantiems lašams dažniausiai naudojamos tos pačios ar panašios veikliosios medžiagos kaip ir gaminant antkaklius.
Užlašinus preparato ant gyvūno odos, nerekomenduotina jo glostyti ir imti į rankas, kol preparatas nenudžiūvo. Nemaudykite katės ar šuns pirmąsias 2 dienas po preparato panaudojimo.
Vieni populiariausių lašų nuo erkių ir blusų – „Advantix“, „Fypryst“, „Duowin Contact“, „FrontLine“, „Advantage“, „Vectra 3D“.
Purškalai ir natūralios priemonės. Purškalų nuo blusų ir erkių yra tiek natūralių, tiek cheminių. Vienuose esama tokių veikliųjų medžiagų kaip fipronilas („EffiPro“), permetrinas („Bio Kill“), kituose – eterinių levandų, indinio nimbamedžio, pipirmėčių, snapučių, citrinžolių, eukaliptų, kedrų, laurų lapų ir kitų aliejų, kurie nemalonūs blusoms, erkėms, uodams ir kitiems parazitams („Spot On Spray“, „cdVet ZeckEx“, „ZooArt AS“).
Yra ir biologiškai įkrautų, netoksiškų, be eterinių aliejų purškalų („Tic Spray“). Natūralius purškalus su eteriniais aliejais rekomenduojama naudoti 1–2 kartus per savaitę, apipurškiant šuns kailį, bet saugant, kad nepatektų į akis ar kvėpavimo takus.
Dar viena papildoma natūrali apsauga nuo erkių ir blusų – neapdirbto gintaro karoliai. Manoma, kad gintaras, sąveikaudamas su šuns kailiu, išskiria aromatines medžiagas, kurios įsigeria į kailį ir odą ir taip atbaido erkes, blusas ir kitus parazitus. Teigiama, kad gintaras pasižymi ir elektrostatinėmis savybėmis, įelektrina šuns kailio plaukus, taip neleisdamas priartėti parazitams.
Neseniai rinkoje pasirodė ekologiška ir saugi priemonė nuo erkių ir blusų – ultragarsiniai pakabučiai katėms ir šunims. Ši priemonė veikia 1–2 metrų spinduliu ir neleidžia priartėti blusoms ir erkėms. Pakabučių veikimo trukmė – iki 10 mėnesių.
Erkių sezono metu patartina pakabutį nuolatos laikyti prisegtą prie gyvūno antkaklio.
Bet nė viena išvardinta priemonė nesuteikia 100 procentų apsaugos nuo erkių ar blusų, ypač jei ji naudojama nesilaikant nurodytų reikalavimų.
Jei erkė įsisiurbė, svarbu ją ištraukti kuo greičiau – jei ji turi kokį nors užkratą, perduoda jį per pirmas 24–48 valandas. Įsisiurbusią erkę reikia ištraukti mechaniškai – suėmus pincetu kuo arčiau šuns odos ir sukant prieš laikrodžio rodyklę.
Įkandimo vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu. Jei šuniui atsiranda niežulys, skausmas, dingsta apetitas, jis darosi apatiškas, karščiuoja, šlubuoja ar šlapinasi su krauju, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos kliniką.
Veikliosios medžiagos ir šalutinis poveikis
Dažniausiai naudojamos veikliosios medžiagos antkakliuose ir lašuose: propoksuras ir flumetrinas („Kiltix“); imidaklopridas ir flumetrinas („Foresto“), diazinonas („Preventef“, „Beaphar“), propoksuras („Bolfo“), permetrinas („Advantix“, „Duowin Contact“), fipronilas („FrontLine“, „Fypryst“), piriproksifenas („FrontLine“, „Duowin Contact“), imidaklopridas („Advantage“), dinotefuranas, piriproksifenas, permetrinas („Vectra 3D“).
Propoksuras naikina blusas, erkes, plaukagraužius ir kitus parazitus. Naudojant pagal nurodymus, poveikis šunų blusoms pasireiškia nedelsiant. Šalutinis propoksuro poveikis nežinomas, tačiau veiklioji medžiaga nėra pavojinga žinduoliams, jų reprodukcijai.
Flumetrinas parazitus veikia paralyžiuojamai, greitai naikina blusas ir atbaido vabzdžius, todėl blusos nugaišta ant paties gyvūno. Veiklioji medžiaga nėra pavojinga, tačiau kai kada pirmas dienas užsegus antkaklį šunims gali šiek tiek niežėti odą.
Imidaklopridas sukelia parazitų paralyžių ir žūtį. Panaudojus preparatą, blusos žūva per parą. Imidaklopridas neįveikia kraujo-smegenų barjero, todėl neveikia žinduolių centrinės nervų sistemos.
Diazinonas efektyviai veikia blusas ir kraujasiurbes erkes, joms sukelia sunkius pažeidimus, pavyzdžiui, spazminį paralyžių.
Permetrinas yra efektyvus insekticidas ir repelentas. Šis preparatas atbaido erkes, uodus ir kitus nariuotakojus. Permetrinas sukelia parazito nervų sistemos perdirginimą, paralyžių bei žūtį.
Fipronilas sukelia nekontroliuojamą centrinės nervų sistemos aktyvumą ir vabzdžių bei voragyvių žūtį.
Piriproksifenas reguliuoja ektoparazitų augimą. Jis biologiškai stabdo kiaušinėlių ir lervų vystymąsi, todėl iš jų neišsirita parazitai.
Šios veikliosios medžiagos yra toksiškos, todėl kartais gali pasireikšti šalutinis nepageidaujamas poveikis: niežulys, dilgėlinė, padidėjęs jautrumas, seilėtekis, vėmimas, viduriavimas, retais atvejais – depresija, koordinacijos praradimas, raumenų drebulys, itin retai gyvūnas gali nugaišti. Vis dėlto rizika, kad jūsų šuo nugaiš nuo babeziozės, yra kur kas didesnė.
