Kačių mylėtoja: „Daugės moterų, laikančių krūvą kačių“

2014 m. gruodžio 1 d. 11:17
Ieva Zaikauskaitė
Ar tai, kad darbo pabaigoje prieš užrakindama „Murrr...Cafe“ kavinę atskirai atsisveikinu su kiekviena iš penkių čia gyvenančių kačių reiškia, kad esu pasmerkta? Kad niekada nesusirasiu vyro, lopšines dainuosiu tik savo pūkuotiems keturkojams, kuriuos jau ir dabar kartais pavadinu vaikais, ir mirsiu viena medinėje trobelėje vidury miško?
Daugiau nuotraukų (1)
Jungtinėse Valstijose atlikta apklausa parodė, kad žmonės, patys nelaikantys kačių, turi neigiamą požiūrį į tuos, kurie jų laiko daugiau nei vieną. 75 % apklaustųjų tokius kačių mylėtojus apibūdino kaip namisėdas, 69 % pareiškė, kad tokie žmonės yra tiesiog vieniši, o 62 % sutiko, kad pirmoji mintis, atėjusi į galvą išgirdus apie žmogų, turintį ne vieną katę – „Kačių Močia“ (angl. Crazy Cat lady). Kodėl moterų santykiai su šiais uodeguotais padarais taip sureikšminami ir kartais net laikomi pavojumi šeimyniniam gyvenimui? Kodėl vyras su pora šunų laikomas normaliu, o moteris su trimis katėmis – pasmerkta vieniše?
Vienos universitete atliktas tyrimas parodė, kad moterys su katėmis užmezga stipresnį ryšį nei vyrai ir kad jų santykiai su augintiniais yra tiesiog intensyvesni. Priešingai nei manoma, kačių noras bendrauti, glaustymasis ir kitoks „meilės‘‘ rodymas nėra susijęs tik su maisto prašymu. Tyrimo metu nustatyta, kad ir žmonės, ir katės atsako į vienas kito norą bendrauti. Šeimininkui parodžius prisirišimą ir meilę katinui, augintinis atsako tuo pačiu. Nors šio tyrimo metu katės daugiausia dėmesio rodė moterims, vis dar neaišku kodėl. Vienas iš paaiškinimų galėtų būti motiniškas moters instinktas. Kaip ir verkiant kūdikiui, kuris nemoka pasakyti, ko nori, taip ir miaukiant katinui moterys reaguoja greičiau ir stipriau nei vyrai. Ne veltui sakoma, kad tikrai Kačių močiai, katės atstoja vaikus. Kuo gi tai taip gąsdina vyrus?
Nuo senų senovės katės siejamos su raganavimu. Paslaptinga moteris ir juoda katė – vyro pusėn lekiantis prakeiksmas. Negana to, Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse juodą katę dar ir persekioja prietaras: perbėgo kelią – bus nelaimė. Šis kačių kaltinimas raganystėmis atkeliavęs iš viduramžių Europos raganų medžioklės ir Salemo bei Masačusetso Amerikoje raganų persekiojimo septynioliktame amžiuje laikų, kai raganos dažnai būdavo atpažįstamos pagal savo augintinius. Nors dėl savarankiškumo ir paslaptingo gyvenimo būdo kaip tik katės buvo dažniausiai laikomos raganų kompanionėmis, tačiau jų pagalbininkais būdavo pasmerkiami ir kiti gyvūnai: šunys, pelėdos, pelės, rupūžės.
Katės, kaip piktųjų jėgų padėjėjos, minimos ir ne vienos tautos mituose. Skandinavų mitologijoje su meile, grožiu, vaisingumu, karu ir mirtimi siejamos deivės Frėjos (ang. Freyja) vežimą traukia dvi katės. Bet net ir su visa savo raganiška praeitimi ir keistais įpročiais, būtent katės, o ne kiti gyvūnai, siejamos su būsimomis arba statusą jau įvaldžiusiomis senmergėmis, į kurias visuomenėje vis dar žiūrima neigiamai: kaip į moteris, nesugebėjusias įvykdyti savo svarbiausio pašaukimo – sukurti šeimą.
Kačių močios stereotipas puoselėjamas heteronormatyvumo. Tai terminas, apibūdinantis požiūrį, atskiriantį vyrus ir moteris. Vyrai – iš Marso, moterys – iš Veneros. Vyrai – karjeros siekiantys, šeimą išlaikantys; moterys – namų šeimininkės, kurių gyvenimo tikslas – sukurti šeimą. Kitaip tariant, remiantis jau gerokai pasenusiais įsitikinimais – šeima ir karjera – nesuderinami dalykai. O šeima, karjera ir dar krūva kačių – apskritai neįmanoma.
Moterys, laikančios kelias kates, laikomos vienišėmis, atsiskyrėlėmis, nemokančiomis bendrauti ir puoselėti santykių su partneriu. Didesnis augintinių skaičius taip pat siejamas su netvarka. Visos šnekos ir juokai apie kates vietoj vyrų jas tarsi pavertė uždanga, slepiančia didesnes vidines problemas: nemokėjimą ar nenorą bendrauti, nepasitikėjimą savimi, vienatvės baimę ir kt. Ir visai pamirštamos šių gyvūnėlių raminamosios galios, gebėjimas pralinksminti, prajuokinti ir paguosti. Ir koks kieno reikalas, ar katė viena, ar penkios.
Vos ne kiekvieną dieną darbe „Murrr...Cafe“, Pylimo 38, Vilniuje manęs kas nors paklausia, ar baigiau „kačių studijas“, ar vyrus iškeičiau į kates, ar šie penki keturkojai – tik kukli mano didžiulės katiniškos šeimos pradžia ir ar planuoju pasenti ir mirti atsiskyrusi nuo pasaulio tik su savo ūsuotomis kompanionėmis. Manau, kad jau pats laikas pamiršti šį atgyvenusį stereotipą ir pratintis prie minties, kad sutiksime vis daugiau moterų, puoselėjančių sveikus santykius, darančių karjerą ir laikančių krūvą kačių.
Katėgyvūnaskačių kavinė
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.