Į pagalbą naikintuvų pilotams atskubėjo jų skrydžių saugumą sustiprinsianti komanda – vienas sakalininkas, vokiečių pointerių veislės kalė ir keturi sparnuočiai: sakalas, vanagas ir du suopiai.
Baido ir naikina mažus paukščius
Plėšrieji paukščiai Šiaulių aerodrome kasdien kelis kartus kyla į dangų ir vaiko iš pakilimo takų mažesniuosius paukščius, kurie gali tapti rimta kliūtimi čia kylantiems ir besileidžiantiems naikintuvams.
Tokiu būdu užtikrinti orlaivių saugumą ėmęsis Lenkijoje įsikūrusios įmonės savininkas Michalas Bienas sakė, kad aerodrome patruliuojantys plėšrieji paukščiai yra pati efektyviausia apsauga nuo mažesniųjų sparnuočių, kurie gali susidurti su naikintuvu arba patekti į jo ortakius ir taip sugadinti variklį.
Nuo paukščių aerodromuose dažniausiai ginamasi leidžiant per garsiakalbius plėšriųjų paukščių klyksmus.
Tačiau, pasak M.Bieno, tokia priemonė po kurio laiko tampa neefektyvi, nes paukščiai pripranta prie šio garso, o nematydami realaus plėšrūno, galiausiai ima šiuos garsus ignoruoti.
Jau dešimt metų plėšriuosius paukščius dresiruojantis, o prieš ketverius metus šį hobį verslu pavertęs M.Bienas sakė, kad Lenkijoje plėšriųjų paukščių komandos darbuojasi net 90 procentų karinių ir didžiojoje dalyje civilinių aerodromų.
Plėšrūs paukščiai nuo pakilimo takų vaiko kirus ir antis, naikina žvirblius ir kregždes.
Misiją vykdo be laisvadienių
Lenkijoje 18 plėšriųjų paukščių komandą turintis M.Bienas į Šiaulius atsivežė keturis augintinius: sakalą Jorgą, vanagą Milį ir suopius Boltą bei Useiną.
Visateisė šios komandos narė yra ir vokiečių pointerių veislės kalė Šani. Ji lakstydama pabaido ant žemės tupinčius paukščius.
Šiai gyvūnų komandai vadovauja M.Bienas. Kai jo paleista kalė baido paukščius, į dangų paleidžiamas sakalas, vanagas arba kuris nors iš suopių.
Du paukščiai kovinio skrydžio atlikti kyla ryte prieš pakylant naikintuvams, o du – vakare.
Jei naikintuvai neskraido, M.Bieno komandos nariai vis tiek treniruojasi – Šiaulių aerodromo pašonę pamėgusiems vietiniams sparnuočiams ramybės nėra nė vieną dieną.
Paukščių kainos labai skiriasi
Pagautą paukštį plėšrūnui leidžiama sudoroti.
Jei pagauti grobio nepavyko – tarnyba atlikę plėšrūnai alkani vis tiek nelieka.
Po „patruliavimo“ ore sakalas, vanagas ir suopiai gauna maisto, todėl skrydis vaikyti paukščių jiems asocijuojasi su artėjančiais pietumis.
Trys iš keturių Šiaulių aerodrome saugumą užtikrinančių paukščių yra jaunėliai – jiems vos du mėnesiai, ketvirtojo komandos nario amžius jau solidesnis – jam ketveri.
Vanagų, sakalų ir suopių M.Bienas įsigyja iš šių paukščių veisėjų Lenkijoje ar Vokietijoje.
Paukščiukas, nelygu jo rūšis, sudėjimas ir veislynas, gali kainuoti nuo šimto iki 10 tūkstančių eurų.
Tarnyba gali trukti 15–20 metų
Paruošti sparnuotį misijai užtrunka dvi tris savaites.
Paukštis pirmiausia išmokomas tūpti ant pirštine apmautos dresiruotojo rankos. Vėliau jis pratinamas skristi su prie jo kojos pririšta virvele, kuria sugrąžinamas atgal.
Iš pradžių naudojama vos dviejų metrų virvė. Palaipsniui ji ilginama, kol pasiekia 10 metrų ilgį.
Kadangi virve sugrąžintam paukščiui duodama maisto, jis įpranta pats sugrįžti. Kai paukštis įpranta grįžti pats, jis skirsti paleidžiamas jau be virvės.
Jei paukštis nuklystų ar nutūptų medyje, jį galima būtų surasti pagal prie kojų pritvirtintų skambalų garsą.
Susigrąžinti parskristi pamiršusį ar pašėlti sumaniusį paukštį padeda virš paukštininko galvos sukami, ant virvės pritvirtinti sprindžio dydžio paketėliai su jauku.
Tinkami tarnybai plėšrieji paukščiai aerodromuose gali būti iki 15–20 metų, tačiau paprastai jų tarnyba trunka trumpiau.
Vaikyti nekviestų svečių iš pakilimo takų paprastai kyla jaunesni paukščiai, o vyresnieji daugiau naudojami veisimui.
