Kadangi šių namų gyventojai jokių gyvūnų laikyti negali, tad susitikimas su šunimis jiems buvo tikra šventė. Jau antrą kartą šiais metais apsilankę keturkojai paliko neišdildomą įspūdį tiek vaikams, tiek pensiono darbuotojams.
„Pastebėjome, kad bendravimas su šunimis duoda labai gerų rezultatų. Ypač – vaikams autistams“, – sakė socialinė darbuotoja Indrė Lauciūtė.
Kai šunys vaikus balandžio mėnesį aplankė pirmą kartą, kai kurie keturkojų bijojo, tačiau dabar, kaip pastebėjo Indrė, jie jau vedžiojo šunis laikydami už pavadėlio. Vaikai tapo drąsesni, nebebijo glostyti, nebereikia pratinti ar raginti.
„Tikiuosi, kad šuniukus čia atveš ir dažniau. Jie suteikia daug teigiamų emocijų. Sužinoję, kad šunys atvyks antrą kartą, visi vaikai nekantravo, laukė ir ruošėsi sutikti savo keturkojus draugus“, – džiaugėsi Indrė.
Kaip pasakojo klubo „Running wolves“ narė Julija Sotnikova, pirmojo apsilankymo metu vaikams davė užduotį nupiešti šunis. Julija nustebo, pamačiusi, kad visi piešiniai buvo spalvoti ir margi. „Manau, kad visos tos spalvos reiškia, kad vaikams šunų apsilankymas paliko nepaprastai gražių prisiminimų ir suteikė daug šviesių emocijų“, – sakė Julija.
Pensione gyvenantys globojami vaikai ir jaunuoliai nuo 6 iki 29 metų. Visi jie turi protinę arba fizinę ir protinę negalią.
Šis pensionas – tai jų namai. Čia jie prižiūrimi, auklėjami, maitinami. Dienomis lanko specialias mokyklas ir dienos užimtumo centrus.
Na, o šunys, atvykę pasidalinti savo draugiškumu ir meile – pakantūs ir ištvermingi. Nesipriešina patampomi už uodegos ar ausų, gali valandų valandas leistis glostomi ir džiaugtis, būdami dėmesio centre. Ir jiems tikrai nesvarbu koks tu - sveikas ar luošas, turtingas ar vargšas. Jų meilė - besąlygiška.
