Keliauti kartu su šunimi, kate ir šešku į Europos Sąjungos (ES) šalis galima, jeigu augintinį įmanoma identifikuoti. Tai reiškia, kad jis privalo turėti poodinę mikroschemą, kuri yra maždaug ryžio grūdo dydžio ir veterinarijos gydytojo implantuota gyvūnui po oda kaklo srityje išlieka visam laikui. Prie mikroschemos pridėjus skaitytuvą, ekrane pasirodo unikalus poodinės mikroschemos numeris, kuris yra susietas su gyvūno augintinio pasu ir padeda išsiaiškinti, ar augintinis vakcinuotas, ar atitinka kitus sveikatos reikalavimus, kam priklauso ir pan.
„Jeigu gyvūnas turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę, padarytą iki 2011 m. liepos 3 d., taip pat gali keliauti, tačiau ne į visas ES šalis. Tad geriausia, kad gyvūnas augintinis būtų identifikuotas poodine mikroschema, nors ir turi tatuiruotę“, - paaiškina VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
Specialistė priduria, kad veždamasis katę, šunį ar šešką, savininkas privalo turėti Gyvūno augintinio pasą, kuriame būtų veterinarijos gydytojo atžymos apie gyvūnui atliktą vakcinaciją nuo pasiutligės bei kitas privalomas profilaktines priemones, pavyzdžiui, nuo echinokokozės vykstant į tam tikras ES šalis.
Vaistų nuo echinokokozės, likus iki kelionės ne mažiau nei 24 val., būtina suduoti prieš vykstant į Angliją, Airiją, Suomiją ir Maltą.
„Svarbu, kad prieš vakcinaciją nuo pasiutligės gyvūnas jau turėtų poodinę mikroschemą. Vežtis į kitą ES šalį augintinį galima, kai nuo vakcinacijos yra praėjusi ne mažiau kaip 21 diena“, - sako R.Sirutkaitytė.
Jeigu planuojate kelionę ne į ES šalis, tarkime į JAV ar Kanadą, be Gyvūno augintinio paso, būtina pasirūpinti ir veterinarijos sertifikatu. Dėl jo išdavimo reikia kreiptis į teritorinį VMVT padalinį. R.Sirutkaitytė pabrėžia, kad gali skirtis ir laikotarpis, kurį reikia išlaukti po vakcinacijos nuo pasiutligės. Dažniausiai keliauti su gyvūnu ne ES teritorijoje galima praėjus 30 dienų.
Kada reikalingas pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimas?
Grįžtant į Lietuvą iš ES šalių, papildomų reikalavimų nėra, tačiau keliaujant į ne ES šalis, kuriose pasiutligės epizootinė situacija yra nepalanki, išvažiuojant reikalaujama turėti pasiutligės antikūnių titro kraujo tyrimo rezultatus. Jų nereikia išvykstant iš Baltarusijos, Rusijos, Norvegijos, Šveicarijos ir kt.
„Šis tyrimas atliekamas praėjus ne mažiau kaip 30 dienų po paskutinės vakcinacijos nuo pasiutligės. Teigiamas tyrimo rezultatas įrašomas į Gyvūno augintinio pasą, taip pat turi būti pridedamas raštiškas laboratorijos patvirtinimas apie atliktą tyrimą ir jo rezultatus. Kaskart vakcinuojant gyvūną nuo pasiutligės, kai dar nebūna pasibaigusi ankstesnė vakcinacija, nereikia pakartotinai daryti antikūnių titro kraujo tyrimo. Jis galioja visą augintinio gyvenimą“, - teigia R.Sirutkaitytė.
Svarbu pabrėžti, kad šį tyrimą galima atlikti tik Europos Komisijos patvirtintoje laboratorijoje prieš išvykstant su augintiniu į kelionę po šalis, iš kurių grįžtant atgal reikalaujama jo rezultatų.
Lietuvoje tokius tyrimus atlieka Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija (https://www.nmvrvi.lt/lt/laboratorine.veikla/ ). Gyvūno kraujo mėginį jam atlikti turi paimti privatus veterinarijos gydytojas.
Kartu su gyvūnu traukinyje, lėktuve, laive
Prieš planuojant kelionę lėktuvu, laivu ar traukiniu, R.Sirutkaitytė pataria pasidomėti, kokius reikalavimus kelionei su gyvūnu kelia konkreti transporto bendrovė. Dažniausiai kelionės metu gyvūnai turi būti transportavimui skirtoje įrangoje, pavyzdžiui, kelioninėje dėžėje arba narve. Svarbu turėti būtinus dokumentus.
Skrendant lėktuvu, mažus gyvūnus iki 8 kg leidžiama laikyti lėktuvo salone, o didesnius – krovinių skyriuje. Perkant lėktuvo bilietą, būtina pranešti apie gyvūną skrydžių bendrovei ir gauti sutikimą jį gabenti.
Išsiruošus į kelionę keltu arba laivu, gyvūną taip pat galima pasiimti kartu. Tačiau kartais šeimininkas turi išsipirkti specialią kajutę arba gyvūnams skirtą specialų narvą, esantį kelte.
