Netvarkingus šeimininkus kaimynai vadina „zombiais“, iš savo namų išlendančiais saulei nusileidus.
Kaimynai šią gyvūnų gelbėjimo operaciją stebėjo su džiaugsmu – jiems iki gyvo kaulo įkyrėjo būriais kaimynės laikomos katės ir palaidi po visą gatvę lakstantys ir vaikus gąsdinantys ar ant grandinės pusbadžiu laikomi šunys.
Kiemą pavertė sąvartynu
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji veterinarijos gydytoja inspektorė Laima Šomkienė ir Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė į Kęstučio gatvę atvyko gavusios aplinkinių gyventojų skundų apie baisiomis sąlygomis laikomus šunis ir kates.
Žmonės teigė, kad prie būdos namo kieme, paverstame sąvartynu, laikomas didelis šuo gyvena pusbadžiu, jį dažniau šeria aplinkiniai gyventojai, o ne šeimininkai. Tuo tarpu palaida po gatvę vaikštinėjanti nedidelė mišrūnė puldinėja žmones, yra išgąsdinusi ne vieną vaiką. Kelios šiame name gyvenančios katės taip pat valkatauja, yra aptekusios parazitais.
Ketvirtadienį apie 10 val. privažiavus prie Kęstučio gatvės 30-ojo namo paaiškėjo, kad gyventojų skundai nėra iš piršto laužti. Gatvėje lakstanti nedidelė kalė, piktai aplojusi nepažįstamuosius, nėrė į kiemą. Kartu su ja buvusį jauniklį šuniuką bendrovės „Panevėžio specialusis autotransportas“ darbuotojams pavyko pagauti.
Šeimininkė užsidarė namuose
Prie savo kiemo gyvūnų gelbėtojus pamačiusi namo šeimininkė, 34 metų Žydrė L., išskubėjo į lauką, juos išplūdo ir, griebusi iš gatvės atbindzinusią savo kalytę, užsidarė namo viduje. Ji pareiškė nieko į vidų neįsileisianti ir savo katinų bei šunų neatiduosianti.
Agresyviai nusiteikusi Žydrė L. pareikalavo, kad gyvūnų gelbėtojai nešdintųsi iš jos kiemo. Tik po to, kai atvažiavo policijos ekipažas, veterinarijos gydytojai inspektorei L.Šomkienei šiaip taip pavyko patekti į kambarį, kuriame buvo užsidariusi namo šeimininkė.
Už gyvūnų gerovę atsakinga L.Šomkienė šunų ir kačių šeimininkei surašė patikrinimo aktą, išvardijo, kokie pažeidimai laikant šiuos gyvūnus padaryti ir kaip juos reikia pašalinti, kad galėtų atgauti savo augintinius. „Paprašiau parodyti, ar ji namuose gyvūnams turi ėdalo – tai neturėjo, paaiškino, kad nueis nupirkti“, – pabendravusi su apsileidusia panevėžiete pasakojo inspektorė.
Jai kartu su Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadove R.Liberiene pavyko įkalbėti Žydrę L. leisti paimti jos namo viduje rastą katę su dviem dar neatjunkytais kačiukais. „Jei įsitikinsime, kad šeimininkė apsitvarkė, katę jai grąžinsime, o kačiukams ieškosime naujų šeimininkų“, – portalui lrytas.lt sakė R.Liberienė ir pažadėjo, kad katė bus nemokamai sterilizuota, kad daugiau nereikalingų palikuonių nebūtų.
Kiemsargei po kojomis – šukės
Į gyvūnų globos namus iškeliavo ir kieme prie būdos pririšta nemažo ūgio kalė. Aplinka, kurioje ši kiemsargė leido dienas, sukrėtė net visko mačiusius gyvūnų globėjus. Kalė galėjo pajudėti vos kelis žingsnius, nes jos grandinė buvo įsipynusi į kažkokią šaką ir siūlgalius.
„Tą šunį gailėdamos šeria šios gatvės moterys. Šeimininkai gal kartą per savaitę ėsti paduoda“, – žurnalistams sakė gretimame name gyvenantis Giedrius K.
Vyriškis pasakojo, kad kaimynė Žydrė L. ir jos šeima aplinkinių gyventojų gyvenimą pavertė košmaru. Anksčiau, kol dar buvo gyva šios moters močiutė, namas buvo tvarkingesnis. Tačiau mirus jai, o netrukus ir Žydrės L. tėvui, jauna moteris savo namą ir sklypą pavertė sąvartynu. Kartu su ja gyvena du paaugliai vaikai, neįgali motina ir vis besikeičiantys sugyventiniai.
„Jie kaip vampyrai pradeda iš namo lįsti sutemus. Tada visko būna – ir išgertuvės, ir muštynės. Kas turi alaus, tas ir gyvena pas ją. Čia tikriausiai vienintelis Lietuvoje namas, neturintis lauko durų. Buvo kažkokios metalinės kiniškos, bet kažkas iš sugėrovų išspyrė. Tai dabar be durų gyvena“, – pasakojo Giedrius K.
Statybininku dirbantis vyriškis pasiguodė, kad jam tenka anksti keltis į darbą, o čia pat pririštas ir nuolat naktimis lojantis kaimynės šuo neleidžia išsimiegoti.
Senelės atminimas ar kankiniai?
Tuo metu į Žydrės L. kiemą įsuko sportiniu kostiumu apsirengęs Žydrės L. sugyventinis. Robertu prisistatęs alkoholiu prasmirdęs vyriškis iš pradžių ėmė žadėti, kad perkels šuns būdą į kitą kiemo pusę. „Mes jam kasdien maisto duodam, tos moterys ėsti neša tikriausiai iš neturėjimo ką veikti“, – tvirtino vyriškis.
Robertas nieko blogo nematė, kad kiemsargė kalė priversta gyventi tarp šiukšlių, vaikščioti po stiklo šukes, kurių pilnas visas kiemas. „Čia mano nesveikas brolis stiklų pridaužė, susitvarkysim“, – žadėjo vyriškis ir čia pat susigraudinęs ėmė prašyti, kad grąžintų jam didįjį šunį ir katę – esą, tai jo amžinatilsį močiutės atminimas, tuos gyvūnus jis labai myli. „O kitus galit vežti, man jų nereikia. Ir tų kačiukų katės priveda, juk kiekvienos nesužiūrėsi“, – aiškino Robertas.
Tuo tarpu panevėžietę veterinarijos gydytoją Birutę Litvinienę, iškviestą apžiūrėti iš Žydrės L. paimtų gyvūnų, sukrėtė vaizdas, kokiomis sąlygomis buvo laikomas kiemsargis. „Baisu, kaip šuo kojų nesusipjaustė?“ – stebėjosi veterinarė, pamačiusi šukėmis nusėtą žemę prie suklypusios būdos.
Į Panevėžio gyvūnų globos namus laikinai paimti augintiniai pas Žydrę L. sugrįš tik tada, kai ji susitvarkys ir sudarys tinkamas jiems laikyti sąlygas. Šeimininkės neatiduota kalytė taip pat ateityje gali būti iš jos paimta. Jei paaiškės, kad ji vėl neprižiūrima laksto po gatvę ir gąsdina žmones, ketinama prašyti teismo leidimo ją iš šeimininkės paimti.
