Kaip teigė veterinarė, dėl augintiniams įsisiurbusių erkių į kliniką žmonės pradeda kreiptis, kai kurį laiką lauke laikosi teigiama temperatūra. „Nutirpus sniegui saulės atokaitose, palei miškus ar pašlaitėse vedžiojami šunys – puikus grobis pabudusioms erkėms“, – sakė V.Valašimaitė.
Jos teigimu, pasivaikščiojimams nereikėtų rinktis tokių vietų, kuriose veša tankūs krūmynai, aukšta žolė, vertėtų vengti paežerių, pelkėtų vietovių, upių pakrančių, mat ten, kur drėgna, erkių būna kur kas daugiau. Veterinarė perspėjo, kad įvairias ligas platinančių erkių dažniau pasitaiko ten, kur lankosi žmonės ir jų augintiniai, – pavyzdžiui, Vilniaus Vingio parke, Karoliniškių, Fabijoniškių parkuose, Pilaitės miškuose. Atokiame miške erkių taip pat gali būti daug, tačiau mažesnė tikimybė, kad jos bus užsikrėtusios.
Veterinarė perspėjo, kad net ir trumpas, 10–15 minučių, pasivaikščiojimas miškinga ar pelkėta vietove gali baigtis liūdnai, – šuniui gali įsisiurbti dešimtys erkių. Šių mirtį nešančių voragyvių išvengti faktiškai neįmanoma. Tai patvirtina atvejai, kai erkės ant augintinio užropoja net ir daugiabučių namų kieme, vaikštinėjant po žemą žolę. Tad po kiekvieno pasivaikščiojimo lauke atidžiai apžiūrėkite savo augintinį ir patikrinkite, ar jo kailyje nėra erkių.
Kaip pasakojo V.Valašimaitė, šunį po pasilakstymų parke apžiūrėti vis pamiršdavę šeimininkai vos jo neprarado – veterinarė iš borderkolio mišrūno kailio ir odos ištraukė 253 erkes. Keturkojis ne tik susirgo mažakraujyste, kurią sukėlė kraupus šių parazitų skaičius. Atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad jis užsikrėtė babezioze ir erlichioze. Dėl intensyvaus kasymosi atsivėrė žaizdos, kilo odos uždegimas. Tiesa, kaip minėjo veterinarė, šeimininkai šuniui buvo užsegę nuo erkių saugantį neaiškios kilmės antkaklį. Jo veiksmingumas buvo niekinis. Laimei, skyrus reikiamų vaistų ir gydymą šuo pasveiko.
Kaip teigė Vaida, apsaugos nuo erkių priemonių nereikėtų pirkti ne veterinarijos klinikose ar vaistinėse. Kai kurie prekybininkai neturi leidimo pardavinėti vaistinius preparatus, todėl jų parduodamos priemonės nuo parazitų dažnai būna pagamintos augaliniu pagrindu. Tokie preparatai neveiksmingi arba veikia nepakankamai.
Jei vienu metu įsisega daugiau erkių, būtina atlikti kraujo tyrimus dėl erkių platinamų ligų dar pieš sulaukiant jų požymių. Jei tyrimai buvo neigiami, po dviejų savaičių procedūrą reikėtų atlikti dar kartą. Jei rezultatai teigiami, būtina nedelsiant pradėti gydymą.
Priemonės nuo erkių
Nuo erkių gali būti naudojami užlašinamieji tirpalai, antkakliai su veikliosiomis vaistinėmis medžiagomis, purškalai, skiedžiamos ampulės, iš kurių gaminami tirpalai. Taip pat naudojami biologiškai įkrauti bei ultragarsiniai pakabučiai.
Pasak veterinarės, nėra nė vienos priemonės, kuri būtų 100 proc. efektyvi, bet patikimiausi preparatai – užlašinamieji tirpalai, tokie kaip „Fypryst“, „Advantix“, „Frontline“, arba antkakliai, tokie kaip „Foresto“, „Kiltix“.
Antkaklio ir lašų nepatartina naudoti vienu metu. Kartu su lašais ar antkakliu galima naudoti purškiamuosius preparatus, kaip papildomą apsaugos priemonę. Tai daryti verta, kai planuojate apsilankyti ten, kur gali būti daug erkių. Su užlašinamosiomis priemonėmis ir antkakliais galima naudoti pakabučius.
Veterinarė pažymėjo, kad priemones būtina naudoti tinkamai: užlašinamąjį tirpalą lašinti taip, kaip nurodyta instrukcijoje, – pagal šuns svorį. Lašinti reikia tiesiai ant odos, praskleidus plaukus, kad preparato kuo mažiau patektų ant kailio ir lašinančiojo rankų. Likus parai iki užlašinimo ir nepraėjus 48 valandoms po procedūros nemaudykite savo keturkojo ir stenkitės, kad jis nesušlaptų.
Taip preparatas geriau įsigers į odą. Iš karto po sulašinimo saugokite savo augintinį nuo saulės spindulių, nes toje vietoje kailis gali paruduoti. Lašai pradeda veikti po poros dienų, todėl per tą laiką patartina naudoti papildomą apsaugą, pavyzdžiui, purškiamąsias priemones.
Apsauginį antkaklį šuo turi segėti net ir būdamas namie. Taip veikliosios medžiagos nuolat pateks ant odos. Jo veikimas pasireiškia per 2–7 dienas. Nuimti apsauginį antkaklį galima tik šunį maudant.
Purškiamosios priemonės veikia iš karto, tačiau tokius preparatus reikia naudoti prieš kiekvieną pasivaikščiojimą ar net kelis kartus per dieną.
Kaip tikino veterinarijos gydytoja V.Valašimaitė, priemonės, saugančios nuo erkių, nėra kenksmingos gyvūnams. Vis dėlto mažiausią poveikį organizmui daro biologiškai įkrauti ar ultragarsiniai pakabučiai, nes jie nepatenka į gyvūno organizmą. Biologiškai įkrauto pakabučio poveikis nėra toks efektyvus kaip užlašinamųjų tirpalų ar antkaklių. „Tiesa, ultragarsinis pakabutis – vis dar naujovė, todėl apie šios priemonės veiksmingumą kalbėti dar anksti“, – tikino veterinarė.
Ką daryti, jei įsisiurbė erkė?
Įsisiurbusios erkės jokiu būdu negalima tepti aliejais ar trinti druska, kad ji pati išlįstų. Ją reikia stipriai suimti ir lengvai traukiant išsukti prieš laikrodžio rodyklę. „Nesukant erkės, o tik traukiant, odoje gali likti galva ir kojytės“, – sakė V.Valašimaitė. Erkei ištraukti galima naudoti specialius įrankius, kuriais lengva suimti ir išsukti įsisiurbusią erkę. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti vandenilio peroksidu arba antiseptiniu tirpalu ir jodu. Ištrauktą erkę būtina sutraiškyti arba sudeginti. „Ištraukta erkė vis dar būna gyva, gali gyventi ir daugintis“, – teigė veterinarė.
Įsisiurbus erkei šunys gali užsikrėsti babezioze, erlichioze, Laimo liga, borelioze, encefalitu. Dažniausiai pasitaiko babeziozė ir erlichiozė. Gyvūnas užsikrečia, kai įsisiurbusi erkė su seilėmis į kraują paskleidžia ligą sukeliantį užkratą.
Simptomai, rodantys, kad šuo serga
Pirmieji požymiai gali pasireikšti po įsisiurbimo praėjus kelioms valandoms arba tik kelioms savaitėms, kartais – net mėnesiams. Viskas priklauso nuo gyvūno imuniteto, kokį kiekį ir kokio aktyvumo užkrato keturkojis gavo iš erkės.
Esminiai sergančio gyvūno požymiai: apatija, apetito nebuvimas, liūdesys, pakilusi temperatūra (normali temperatūra – 38–39 laipsniai Celsijaus), vėmimas, viduriavimas, traukuliai, šlubavimas. Tačiau svarbiausias ir dažniausiai pasireiškiantis požymis – tamsus šlapimas: nuo rusvai oranžinės iki kavos rudumo spalvos.
„Pasitaiko ir žaibinė ligos forma, kai gyvūnas nugaišta net nepasirodžius simptomams“, – konstatavo V.Valašimaitė. Tad jei pastebėjote anksčiau išvardytus požymius, skubiai kreipkitės į veterinarijos gydytoją. Uždelsus gali būti negrįžtamai pažeisti gyvūno inkstai, kepenys, smegenų veikla.
Kaip tikino veterinarė, žmogus nuo šuns, susirgusio dėl erkės įkandimo, užsikrėsti negali. Pavojingos tik pačios erkės, kurios įsisiurbusios platina ligas. V.Valašimaitė primena, kad katės babezioze neserga, tačiau nuo erkių gali užsikrėsti Laimo liga ar erlichioze.
Anot veterinarijos gydytojos, šeškai gali užsikrėsti Laimo liga, babezioze, erlichioze, tačiau tokie atvejai labai reti. Triušiams ir šinšiloms bei kitiems gyvūnams, o drauge ir šunims bei katėms, po erkės įkandimo gali būti labai stipri vietinė reakcija, gali formuotis abscesai, pūliniai.
