Šunys ir katės, kurie gyvena lauke, šeriasi pavasarį ir rudenį. Tačiau gyvūnai, gyvenantys namuose, nejaučia tokio temperatūrų skirtumo, nes dauguma didžiąją dienos dalį praleidžia šiltoje patalpoje. Katės mėgsta šildytis ant radiatorių, šunys miega lovose ir pan. Todėl jie metų laikų kaitą jaučia prastai ir šėrimasis gali būti nereguliarus. Tiesiog senas kailis po kiek laiko pasikeičia nauju. Kalytės dažnai šeriasi prieš pat rują. Tiesa, tiek šunys, tiek katės neretai pradeda šertis pakeitus mitybą ar pakeitus pašaro rūšį. Toks šėrimasis trunka tol, kol priprantama prie naujovių, net jei maistas geras ir puikiai tinka.
– Kokių veislių šunys ir katės labiausiai šeriasi? Ar ilgaplaukiai šunys šeriasi daugiau? Kokie šunys ir katės nesišeria?
– Negalima išskirti veislių, kurios šeriasi daugiausia, nes tai dažniausiai priklauso ne nuo veislės, o nuo gyvūno priežiūros, sveikatos, mitybos, lytinio ciklo, laikymo sąlygų. Tiek ilgaplaukiai, tiek trumpaplaukiai šeriasi vienodai. Ilgaplaukių šunų nuslinkusių plaukų dažniausiai atrodo daugiau nei trumpaplaukių, bet ilgus plaukus surinkti lengviau. Tokie plaukai mažiau sminga į audinius, baldus, kilimus.
Yra veislių, kurios visiškai nesišeria. Kitų veislių šunys nesišeria, jei jų kailis specialiai prižiūrimas – pešamas (triminguojamas). Šunų veislės, kurių kailį reikia pešti, – šnauceriai, šiurkščiaplaukiai taksai, grifonai, Vandėjos basetai grifonai, airių vilkogaudžiai, flamandų buvjė ir kt. Tinkamai prižiūrėtas kailis slinks gerokai mažiau. Šunų veislės, kurių kailis nesišeria ir kurių nereikia triminguoti, – tai Jorkšyro terjerai, Maltos bišonai, pudeliai, garbanotieji bišonai, ši cu, Lhasos apsai. Jų kailio plaukai vienas po kito iškrinta panašiai kaip žmonių plaukai.
Taip pat yra šunų, kurie nesišeria, nes neturi plaukų, arba jų turi labai mažai. Tai kinų kuoduotieji, meksikiečių plikieji šunys, Peru plikieji šunys. Taip pat ir su katėmis. Šeriasi tiek ilgaplaukės, tiek trumpaplaukės. Yra veislių, kurios nesišeria, nes kailis specifinis arba jo nėra. Tai kornreksai, sfinksai, peterbaldai, devonreksai.
– Ar gausiai besišeriantis kailis gali būti ligos požymis?
– Gausiai, labiau nei įprastai ar nuolat slenkantis kailis nėra normalu. Dažnai tai gali būti vidaus, odos, medžiagų apykaitos ligų, hormoninių sutrikimų požymis. Gausiai šunys gali šertis dėl netinkamos mitybos, gali turėti kailio parazitų: blusų, plaukagraužių, poodinių erkučių, gali būti užsikrėtę mikrosporomis, nuo kurių susergama odos grybeliu. Kailis gali šertis, jei sutrikęs lytinis ciklas, lytiniai hormonai, kai vystosi kiaušidžių, sėklidžių, gimdos ligos. Taip pat gali būti sutrikusi kitų hormonų – skydliaukės, antinksčių, posmegeninės liaukos, veikla. Katės dažnai šeriasi esant kepenų nepakankamumui, inkstų problemoms. Kailis tiek katėms, tiek šunims gali darytis riebaluotas ir slinkti dėl cukrinio diabeto. Bakterinės odos ligos taip pat gali sukelti gausų šėrimąsi. Visais atvejais reikia nustatyti stipraus šėrimosi priežastį ir skirti tinkamą gydymą.
– Ar nuo mitybos priklauso kailio būklė, šėrimosi trukmė?
– Kad gyvūnas kuo mažiau šertųsi, pirmiausia jis turi būti sveikas. Sveikatą galima patikrinti veterinarijos gydytojui atlikus profilaktinę apžiūrą, jei reikia – kraujo ar kitus specialiuosius tyrimus. Jei gyvūnas sveikas – reikia atkreipti dėmesį į jo mitybą.
Gyvūnas turi būti maitinamas kokybišku maistu. Netinka ėdalas, kurį galima įsigyti žmonių maisto prekių parduotuvėse, nes tai dažniausiai būna nevisaverčiai pašarai, juose gausu dažiklių. Gyvūnai turi būti maitinami aukščiausios klasės sausu maistu arba natūraliais produktais.
Atminkite, kad natūrali mityba, tai nereiškia, kad šuo turi ėsti košes su mėsa ar kaulais, o katės vien tik žuvį ar inkstus. Natūrali mityba turi būti subalansuota, privalo būti sudarytas racionas. Gyvūnas turėtų gauti visų jam reikalingų medžiagų.
Kartais gyvūno organizmui trūksta tam tikrų mikroelementų ar vitaminų, tuomet galima naudoti specialius vitaminus kailiui, be to, puikiai tinka ir žuvų taukai. Daugumos maisto papildų yra karotino, kuris gerina odos ir kailio struktūrą, tačiau nuo jo gali pradėti ruduoti baltų ar visiškai juodų šunų kailis.
Norėdami pagerinti odos ir kailio būklę galite ją ir pabloginti. Kailis gali slinkti ir dėl vitaminų pertekliaus ar mikroelementų disbalanso. Esant hipervitaminozei kailis iškrinta aplink akis, lūpas. Tačiau tai gali būti ir odos ligų požymiai, todėl apie hipervitaminozę diagnozuoti gali tik gydytojas.
– Kaip prižiūrėti šuns ir katės kailį, kad jis kuo mažiau šertųsi?
– Gyvūnų šukavimo ypatybės priklauso nuo veislės – vienų nereikia šukuoti (plikieji šunys, trumpaplaukiai šunys ne šėrimosi metu), kiti gali būti šukuojami retai (vokiečių aviganiai, belgų aviganiai, australų piemenų šunys ir kt.), o kai kuriuos reikia šukuoti kasdien (Jorkšyro terjerai, Maltos bišonai, barzdotieji koliai). Naudoti reikia skirtingas šukas, nelygu kailio struktūra. Kartais vienam gyvūnui reikia turėti kelių tipų šukas. Šiuo metu prekyboje jau yra šukų (furminatorių), kurios padeda gerai iššukuoti ir besišeriančius trumpo kailio šunis.
Maudymas taip pat priklauso nuo veislės ir gyvūno odos būklės. Kai kurių veislių šunis maudyti nėra būtina, nebent išsitepa, įgyja nemalonų kvapą (vokiečių aviganiai, dobermanai, Labradoro retriveriai). Kai kuriuos keturkojus reikia maudyti reguliariai, pavyzdžiui, Lhasos apsus, ši cu, Jorkšyro terjerus, Maltos bišonus, plikuosius šunys. Reguliariai maudyti reikėtų ir kates. Plikuosius šunis ir katinus reikia ypač prižiūrėti – maudyti gana dažnai, naudoti tik odos nesausinantį šampūną, specialius kremus, depiliuoti ne vietoje esančius plaukus, naikinti odos inkštirus.
Šampūną reikėtų naudoti pagal kailio tipą, nelygu kailis minkštas ar šiurkštus. Maudymas gali padėti ne tik palaikyti švaresnį kailį. Jis taps lengviau šukuojamas, oda bus sveikesnė. Taip pat yra ir su katėmis. Vienos maudomos reguliariai, kitų maudyti nereikia.
– Kokios priemonės ir kokie metodai padėtų išvengti plaukų namuose?
– Šunis ir kates reikia nuolat šukuoti ar kirpti. Taip gerokai sumažėja šėrimasis. Svarbu, kad šunys ir katės turėtų savo guolį, ant kurio ir nukristų nuslinkęs kailis. Nepratinkite, kad gyvūnas šokinėtų ir trintųsi aplink jus, kai, pavyzdžiui, grįžtate iš darbo ar esate apsirengę šventiniais drabužiais. Norėdami išvengti nemalonumų dėl plaukų ant drabužių, prieš bendraudami su gyvūnu apsirenkite drabužiais, kuriuos nebaisu ištepti.
Nepratinkite kačių miegoti spintose. Namuose šėrimosi metu geriausia dėvėti drabužius, prie kurių nelimpa plaukai. Puikiai tinka džinsai, slidžios medžiagos. Kad plaukai neskraidytų po visus namus, geriausia turėti lengvai valomą kilimą, nes plaukai nugula ant kilimo ir juos lengviau išvalyti.
Tose vietose, kur gyvūnas mėgsta gulinėti, galima tiesti specialius kilimėlius. Yra kilimėlių, kurie gerai surenka gyvūnų plaukus ir jų nereikia valyti – užtenka tiesiog išpurtyti, ir visi plaukai iškrenta iš kilimėlio savaime. Maudymas nepadeda išvengti plaukų slinkimo, bet po maudymo greitai išslinkti turėję plaukai būna puresni, tad šeriamasi intensyviau, bet šėrimosi procesas pagreitėja.
