Šuns identifikacija, remiantis įstatymo pakeitimo projektu, bus vykdoma pagal Tarptautinės kinologų organizacijos (federacijos) nustatytus kovinių ar pavojingų šunų veislių standartuose nurodytus požymius.
Kaip teigia žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, projekte pakeistos kovinio ir pavojingo šuns mišrūno sąvokos.
„Anksčiau įstatyme buvo numatyta, kad kovinio ar pavojingo šuns mišrūnas yra negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis ar pavojingas šuo“, – savo aiškinamajame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo rašte pažymėjo V.Jukna.
Priėmus įstatymo pakeitimus, kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu tampa tas šuo, kuriam nėra išduotas kilmės ir veislės patvirtinimo dokumentas ir kuris turi Tarptautinės kinologų organizacijos nustatytuose kovinių šunų veislių standartuose nurodytų būdingų požymių.
Kaip portalui lrytas.lt sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė, pagal šiuo metu galiojančią įstatymo nuostatą kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu laikomas šuo, jeigu vienas iš jo tėvų yra kovinės ar pavojingos veislės.
„Problema yra ta, kad kovinių šunų, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikytojams įstatymas numato griežtesnius reikalavimus bei įvairius apribojimus, todėl tokių šunų laikytojai nėra suinteresuoti, kad jų augintiniai būtų priskiriami tokių veislių šunims ar šių veislių šunų mišrūnams, ir praktikoje yra linkę neapteikti tokių šunų ar jų tėvų kilmę patvirtinančių dokumentų“, – sakė K.Stakytė.
Vertins ne šuns dokumentą, o patį šunį
Naujos sąvokos suformuluotos atsižvelgiant į tai, kad nustatant kovinio ar pavojingo šuns mišrūną būtų vadovaujamasi ir požymiais, būdingais individui. Toks kovinio ar pavojingo šuns mišrūno vertinimas bus pagrįstas ne tik formaliu kriterijumi – kilmės ir veislės patvirtinimo dokumento turėjimu ar neturėjimu, bet ir individualiu gyvūno vertinimu.
Anot K.Stakytės, kai tokių šunų laikytojai nepateikia veislės ar kilmės patvirtinimo dokumentų, įstatyme nėra numatyta galimybės, kaip galima būtų priskirti šunį prie pavojingo ar kovinio šuns mišrūnų, todėl įstatymo projekte siūlomo naujo reglamentavimo tikslas yra, sudaryti galimybes, kad būtų galima priskirti šunis pavojingų ar kovinių veislių mišrūnams, pagal individo požymius, vertinant išorę, elgesį, temperamentą bei kitus požymius pagal šunų veislių standartuose nurodytus požymius.
Tačiau dar prieš priimant įstatymo pakeitimus Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pastabų.
„Nėra aišku, kiek tokių požymių šuo turi turėti (2, 3 ar daugiau), kad būtų laikomas kovinio ar pavojingo šuns mišrūnu“, – pažymėta Teisės departamento išvadose. Taip pat neaišku, kas vertintų, ar konkretus šuo turi kovinio ar pavojingo šuns veislės požymių.
Portalui lrytas.lt Gyvūnų gerovės iniciatyvų vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė sakė, jog pritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad po įstatymo pakeitimo projekto lieka neaišku, kas ir kaip nustatys, kad negrynaveislis šuo priskiriamas nepavojingų ar kovinių ir pavojingų šunų kategorijai. „Aš manau, kad tai būtų galima daryti nebent pagal žandikaulį, jo sukandimą ar susirakinimą. Jei didelis pūkuotas „meškinas“ atrodo panašus į Kaukazo aviganį, tai dar nereiškia, kad jis yra to Kaukazo aviganio mišrūnas“, – sakė B.Vaitiekūnaitė.
Remsis neegzistuojančia organizacija?
Įstatymo pataisoje numatyta, kad vertinant šuns išvaizdą bus remiamasi Tarptautine kinologų organizacija. „Deja, bet tokia organizacija neegzistuoja. Yra tik Tarptautinė kinologų federacija“, – tvirtino B.Vaitiekūnaitė.
Komiteto išvadose taip pat pažymima, kad įstatymas negali remtis Tarptautinės kinologų federacijos (organizacijos) nuostatuose numatytais kovinių ar pavojingų šunų požymiais, nes tie nuostatai nėra teisės aktas.
„Mano manymu, jei tokia tvarka įsigaliotų, kovinių ir pavojingų šunų požymius turėtų nustatyti Lietuvos kinologų draugija ir dokumentą įteisinti kaip teisės aktą“, – kalbėjo pašnekovė. Be to, kaip pažymi Lietuvos kinologų draugija, jų pozicija - panaikinti bet kokį sąrašą, kuriame šunys skirstomi pagal pavojingumą.
Prieš mišrūnų priskyrimą pavojingiems ar koviniams šunims pasisakanti B.Vaitiekūnaitė tikina, kad niekas negali nustatyti, ar šuo mišrūnas priklauso koviniams ar pavojingiems, jei nėra jokio teisės akto, pagal kurį būtų galima atlikti šuns mišrūno identifikaciją.
Vis tik privaloma gyvūnų registracija įsigalios tik nuo 2016 metų, tad nustatyti, ar šuo be dokumentų priklauso pavojingiems ar koviniams, kol kas neturi galimybių jokia institucija.
Prasidės konfiskavimas
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė Brigita Kymantaitė tvirtino, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) bei Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas ir Seimo priimtas įstatymo pakeitimo projektas atvers kelią masiniam pavojaus nekeliančių šunų mišrūnų konfiskavimui, mat koviniais ir pavojingais tapę mišrūnai taps nelegaliais gyventojais daugiabučiuose.
„Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai neturėtų skirstyti šunų pagal jų veisles ar išorinius požymius. Vietoj to turėtų būti kuriamos prevencinės visuomenės apsaugos programos siekiant apsaugoti žmones nuo bet kokios veislės šunų įkandimų“, – sakė B.Kymantaitė.
Anot jos, geriau būtų atsakomybę už pavojingą gyventojams šunų elgesį perkelti jų šeimininkams, kurie ir yra šios problemos pagrindinis šaltinis. „Įrodyta, kad šunų savininkų švietimas apie augintinių gerovę ir atsakomybė už humanišką elgesį su jais, augintinio auklėjimas ir šuns savininko atsakingumo kontrolė sumažina šunų įkandimų skaičių“, – teigė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos direktorė B.Kymantaitė.
Šunis klasifikuos Maisto ir veterinarijos tarnyba
Kaip įstatymo pakeitimo projekto svarstymo metu sakė Seimo narys Rimantas Dagys, šuns savininkas su ekspertų vizualaus šuns įvertinimo išvadomis gali ir nesutikti. „Jei Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pasakys, kad pagal išvaizdą šuo priklauso koviniams arba pavojingiems, o augintinio savininkas su tuo nesutiks, negi jis DNR tyrimus darys?“, – kalbėjo R.Dagys.
Posėdyje dalyvavęs žemės ūkio viceministras Rimantas Šatkauskas teigė, kad rūpintis įstatymo vykdymu privalo Maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Būdamas mišrūnas, šuo nėra mažiau pavojingas nei grynakraujis, todėl jis irgi kelia grėsmę visuomenei", – teigė R.Šatkauskas.
Anot jo, tarptautinės organizacijos yra patvirtinusios standartus, kurie ir nustato, kaip vieną ar kitą šunį priskirti vienai ar kitai šunų rūšiai ir pavadinimui.
Išduoti leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdyti kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje, taip pat organizuoti kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir laikinąją globą yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija.
