Taip, patinas be paliovos žymės teritoriją kur papuola, tačiau bus kur kas pastovesnio charakterio. Kalės, savo ruožtu „džiugins moteriškomis dienomis“ du kartus per metus, bet bus meilesnės ir prieraišesnės. Tad ką rinktis – patiną ar patelę?
Tiek patinai, tiek kalės turi ir pranašumų, ir trūkumų, tad šuns lytį pasirinkite įvertinę visus galimus „vyriškus“ ir „moteriškus“ džiaugsmus.
Patinas - gaujos lyderis
Patinų charakteris nėra toks permainingas kaip patelių. Patinai savarankiškesni, tačiau ne tokie meilūs. Kai kuriose situacijose patinas gali būti agresyvesnis, sunkiau valdomas. Žinoma, šuns kontroliavimas priklauso ir nuo to, kaip jis išdresuotas ir kaip paklūsta šeimininkui. Tiesa, agresyvių šunų veislių priešingų lyčių atstovai savo prieraišumu ir meilumu panašūs.
Tipiškas patinas norėdamas pažymėti teritoriją ir atlikti gamtinius reikalus darys tai ten, kur jam atrodo būtina. Gali nutikti ir taip, kad koją kilstels net ir namuose, o ypač ten, kur nederėtų – ant gražiausios gėlės, kampe pastatytos gitaros, sofos krašto. Gėlė nudžius, sofa ims skleisti bjaurų dvoką, o gitara...greičiausiai ja nebegrosite.
Jei patinui leisite žymėti teritoriją nuosavo namo kieme, tiek gėlės, tiek krūmai ims geltonuoti, džiūti, kol galiausiai sunyks. Deja, suvaldyti natūralų instinktą ir poreikį žymėti teritoriją – ypatingai sunku.
Kaip tikras patinas, jis visuomet stengsis būti gaujos lyderiu. Tad tam, kad dominuojanti pozicija šeimoje neatitektų šuniui, teks gerokai paplušėti ir paklusnumui ugdymui skirti nemažai laiko.
Žinoma, kaip tikras „lovelasas“, jūsų patinas visuomet darysis į pro šalį einančias pateles. O dėl kai kurių kalių (ypatingai rujos metu), gali trumpam pabėgti iš namų ar teritorijos, kurioje gyvena.
Po pasimatymo greičiausiai sugrįš namo. Vis tik, be priežiūros savo šuns palikti nederėtų – pabėgęs palaidas šuo gali sukelti pavojų žmonėms, transporto eismui ir pats pakliūti po ratais. O kur dar atsakingo veisimo pareiga?.. Tad rizikuoti ir suteikti galimybes šuniui pabėgti - neverta.
Atminkite, kad kol šuniukai maži, skirtingos lyties jie atrodys vienodo dydžio, tačiau kai užaugs, patinai visuomet bus didesni ir stambesni už pateles.
Patelės - ramesnės ir meilesnės
Kalės kur kas ramesnės, negu patinai. Tuo pačiu jos ir prieraišesnės, ir meilesnės, tad natūralu, kad ir paklusnesnės. Taigi išmokyti kalę triukų (sėdėt, gulėt, ir kt.) užtruksite viena kita minute trumpiau negu patiną.
Patelės geriau saugo teritoriją – įgimtas motiniškas instinktas net ramiausią naktį verčia likti budėjimo rėžime. Menkas krepštelėjimas už durų – ir kalės lojimą išgirs visi kaimynai. Jūsų miegas bus nutrauktas be jokio gailesčio.
Patinui geriausia vieta šlapintis - medis, stulpas ar namo kampas, kalei užteks ir neaukštos, minkštos pievelės. Jei jau namie laikoma kalytė prišlapins, tai jei ne ant grindų - blogiausiu atveju ant sofos ar lovos.
Džiugina faktas, kad vazoninės gėlės namuose liks nepaliestos ir dėl kalės šlapinimosi nenudžius. Nebent jūsų šuo (nesvarbu – patinas ar patelė) tikras išdykėlis. Tuomet jau teks saugoti visą turtą namuose. Žinoma, lauke atlikdama gamtinius reikalus kalė, lygiai taip pat, kaip ir patinas, pasirinks labiausiai tinkančią ir patinkančią vietą.
Nenuostabu, kad dvi susitikusios kalės gali negailestingai papjauti viena kitą. Lygiai tas pats ir su patinais – ko gi nepadarysi dėl patikusios patelės? Vis tik žmogaus ir šuns santykiai kitokie – pateles prižiūrėti, auginti ir dresuoti lengviau seksis moterims ir vaikams. Su patinu santykius paprasčiau išsiaiškins vyrai.
Ganėtinai sudėtingas periodas tiek kalei, tiek šeimininkui - tai rujos metas. Kalių charakteriui du kartus per metus įtaką daro hormonų audros. Rujos metu kalės instinktai poruotis suaktyvėja. Atminkite, kad rujojanti kalė sukels nepatogumų savo „moteriškomis“ problemomis – kraujavimu. Tam, kad be reikalo nesidaugintų, reikia izoliuoti ir saugoti nuo patinų.
Nepatogumų galima išvengti kalę apmovus specialiomis sauskelnėmis ar atlikus sterilizaciją.
Tačiau, jei vis tik nutarėte užsiimti šunų veisimu, teks daugiau laiko sugaišti padedant kalei atsivesti palikuonis ir prižiūrint gimusius šuniukus. Tai savitas malonumas, tačiau priimtinas ne visiems šunų augintojams.
Vis tik, ką pasirinkt - patiną ar patelę - apsispręsti turite patys. Žmogui, kuris nutarė įsigyti pirmąjį šunį savo gyvenime, vertėtų rinktis kalę - bus ramesnė, meilesnė, labiau paklus vaikams, o ir pati mažesnė bus.
Renkantis šuns lytį visuomet galite prašyti patarimų pas veisėjus. Geras veisėjas mielai išrinks iš vados jūsų norus ir galimybes labiausiai atitinkantį šuniuką. Tos pačios veislės šunų būdas gali skirtis – juk kiekvienas šuo - nepakartojamas.
