Seimo pirmininko pavaduotojo Petro Auštrevičiaus bei Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės inicijuotame susitikime siūlyta gyvūnui padarytą žalą vertinti pagal jos sudėtingumą.
Už skirtingą sužalojimą, skirtingos baudos
Kaip sakė Smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos tarybos narys Jakovas Šengautas, tam, kad būtų galima teisingai įvertinti sužalojimą, vertėtų sudaryti formą. Įvertinę gyvūno sveikatos būklę, gydytojai užpildytų formą, o teismo medicinos ekspertai įvertintų sužalojimo laipsnį.
Be to, teismo medicinos ekspertai įvertintų sužalojimo pobūdį - tyčinis ar netyčinis. Veterinarijos gydytojai savo ruožtu pažymėtų, ar gyvūnas tampa sužalotas, ar nugaišta vilkinant ligos eigą. Anot J. Šengauto, esant nepagydomai ligai, dauguma neleidžia gyvūno užmigdyti ir nori, kad nusikankintų pats. Tai siūloma traktuoti kaip tyčinį gyvūno kankinimą.
Numatyta, kad šią formą paruoš Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) ekspertai. Ją patvirtinus, ji įsigalios naminiams, ūkiniams bei laukiniams gyvūnams.
„Kol kas bet koks sužalojimas, pažymėtas veterinarijos ataskaitoje, pažymimas vienu žodžiu - „luošas“, - susirinkime kalbėjo J. Šengautas. Siūloma aiškiai diferencijuoti atsakomybę pagal skirtingo sunkumo gyvūno sužalojimą. Šiuo metu vienintelė galima žyma „luošas“ klaidina atsakingus parenkant atitinkamą atsakomybės formą asmeniui, žiauriai pasielgusiam su gyvūnu, nes žodžio „luošas“ reikšmė pagal lietuvių kalbos žodyną reiškia: 1. Nevaldantis kurios nors kūno dalies; 2. Paliegęs, nesveikas.
Gyvūnas lygus žmogui
VMVT direktorius dr. Jonas Milius tikino, kad šiuo metu Lietuvoje žmogus baudžiamas, kai gyvūnas nugaišta. „Vakaruose, pavyzdžiui, Vokietijoje, jei pastebima, kad gyvūnas tinkamai neprižiūrimas ir kankinamas, bausmės taikomos nedelsiant ir nevilkinant proceso“, - sakė J. Milius, apgailestaudamas, kad šiuo metu nusikaltimo tyrimo procesas vyksta itin lėtai.
Jo manymu, baudos už gyvūno kankinimą ir žalojimą turėtų būti didesnės, nei yra šiuo metu. Gyvūno ir žmogaus teisės turi būti tos pačios. Mums reiktų suprasti, kad gyvūnai skausmą jaučia taip pat kaip žmonės. Be to, patys apsiginti negali“, - per susitikimą kalbėjo VMVT direktorius.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai Seimui bus pateikti šių metų rudenį. Šiuo metu už žiaurų elgesį su gyvūnais, taip pat jų kankinimą – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Svarstytas rinkliavų panaikinimas
Susitikimo metu apsvarstytas poreikis teikti pataisas Rinkliavų įstatymui. Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė siūlė apsvarstyti rinkliavų nutraukimo galimybes.
„Akivaizdu, kad savivaldybės šias lėšas naudoja bendroms reikmėms. Keista nuostata, kad moka tik gyvūnus daugiabučiuose laikantys gyventojai, o privačiose valdose šunis laikantys gyventojai nuo tokios rinkliavos atleisti – jie juk taip pat naudojasi šunų vedžiojimo aikštelėmis ar dėžutėmis šunų išmatoms. Matome daug neteisybės ir nelygybės tų žmonių, kurie moka rinkliavą, atžvilgiu.
Šiuo metu nėra galimybės išspręsti susiklosčiusių problemų, todėl reikėtų naikinti rinkliavą, kol registracija nebus privaloma visiems gyvūnams", - sakė B. Kymantaitė.
Šiam pasiūlymui nepritarė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, todėl buvo nutarta Rinkliavų įstatymo pataisas palikti tolimesnei diskusijai (gavus išsamią informaciją apie esamą situaciją Lietuvos savivaldybėse) dėl jų įgyvendinimo galimybių ir aiškesnės savivaldybių atskaitomybės už daugiabučiuose auginamus šunis ir kates surinktas rinkliavas.
