„Tačiau šįkart jau skamba paskutiniai varpai. Tačiau kol neišvysiu savo akimis buldozerių, to dar nepatikėsiu“, – sakė M. Feser.
Paskutinę šio sezono veikimo dieną, atsisveikinant su kolektyvu bei sudaužiant šampano taures, baro „siela“ Roberta Mikulskytė irgi dar tikėjosi, kad įvyks stebuklas. „Yra pradžia, yra ir pabaiga. Tačiau viltis visada miršta paskutinė“, – viltingai šypsojosi mergina.
Jau vyksta griovimo darbai
Prieš kelias dienas būnant Nidoje kelis kartus praėjau pro šią vietą. Tai ką išvydau akivaizdžiai bylojo, kad „Kaštono“ dienos išties suskaičiuotos.. Netoliese baro esanti teritorija išvalyta nuo čia buvusių menkaverčių statinių, nugriauta ir prie baro esanti dalis terasos.
Tiesa, pats baro pastatas vis dar stovėjo. Ant jo lango likę reklaminiai lipdukai, įėjimą į vidų ant durų dar „saugo“ nedidelė spyna.
Gyvena būrys katukų
Besižvalgant aplink dėmesį patraukė netoliese tupėjęs gražuolis katukus. Bandžiau prie jo prieiti, bet išvydęs „pašalietį“ šmurkštelėjęs į prie baro esantį sandėliuką, kurio sienoje padaryta landa. Įdėmiau apžiūrėjus vidų susidarė įspūdis, kad čia jis gyvena. Buvo padėtas plastikinis indas su vandeniu bei dubenėlis su katėms skirtu sausu maistu.
Kieno tai darbas galima tik spėlioti. Greičiausia kažkas iš netoliese gyvenančių vietinių. (Beje, šį, arba labai panašų katuką keletą kartų vasarą teko matyti besisukiojantį lauke tarp čia leidžiančių laiką poilsiautojų.)
Nors meiliai ir kviečiau pasirodyti, kad galėčiau įamžinti, katukas buvo pasislėpęs kažkur po grindimis taip ir neišlindo.
Kitą dieną vedinas žurnalistinio smalsumo vėl atėjau į šią vietą. Katukas, spėju, kad tas pats, ir vėl pamatęs mane dingo savo namelyje. Priėjus arčiau bei kiek palaukus didelei mano nuostabai paaiškėjo, kad jis čia ne vienas, o… visas būrys. Ir visi gal „giminės“ nes labai jau panašūs vienas į kitą.
Vietiniai turi savo versiją
Nors ir nedrąsiai netrukus vienas iš jų išsliūkino laukan, kiti baikščiai pro landą žiūrėjo, koks čia „įsibrovėlis“ atėjo į svečius. Kad neišgąsdinti jų kiek iš tolėliau pradėjau fotografuoti. Atrodo jiems tai visai patiko, nes netrukus leido priėjus visai arti įamžinti juos savo namuose.
Netrukus išvydę šią fotosesiją stabtelėjo pro šalį ėjusi senjorų pora. Pasirodo jie išėję pasivaikščioti vietiniai nidiškiai. Išsišnekėjome apie baro likimą bei katinėlius.
„Nežinome kodėl dar nenugriautas tas baro pastatas. Gal dar viduje yra likusi kokia nors įranga ?“, ir kiek palaukę šypsodamiesi pridūrė,– „Nors labai gali būti, kad ir šie katukai. Gi ir griovėjai turi širdis…“, – spėliojo jie.
Paklausti kas maitina šiuos katinėlius, jie teigė keletą kartų matę, kad prie baro kartais atvažiuoja ir neša maistą kažkoks vyriškis, kurio jie nepažįsta.
Katinėliai darbų nesustabdys
Kadangi nei tądien, nei dar kitą dieną vėl čia atėjus griovėjų nepavyko rasti, susisiekiau su Neringos savivaldybės atstove spaudai ir ryšiams su visuomene Sandra Vaišvilaitė.
Paklausus ar tiesa, kad anot prie baro sutiktų nidiškių, būtent šie murkiai ir sustabdė griovimo darbus, S. Vaišvilaitė nusijuokė.
„Griovimo darbai šiuo metu kiek žinau vyksta pagal numatytą grafiką. Jau krantinėje pakloti nauji elektros tinklai, atliekami kiti darbai“.
O kaip vis dėlto bus su ten besiglaudžiančiais katinėliais?
„Jie kiek žinau yra mūsų tarnybos sterilizuoti ir visiški laukinukai. Manau jie ras kur nors naujus namus“, – vylėsi S. Vaišvilaitė.
