Spenseryje gyvena tik apie 12 tūkstančių žmonių, bet jogos su paršeliais mėgėjai į pratybas vyksta ir kelis šimtus kilometrų.
Štai į pensiją išėjusiai Naujojo Hampšyro odontologei Stacey Delbridge ir jos dukrai ši patirtis buvo verta beveik dviejų valandų kelio automobiliu.
„Geriausias šios jogos dalykas yra tai, kad paršeliai labai mieli. Kai atvyksti į jogos pratybas norėdamas mesti rūkyti, per pertrauką žaidi su žavingais gyvūnais, o ne bėgi už kampo užtraukti dūmo“, – pasakojo S.Delbridge.
Vis populiarėjančią jogą su gyvūnais siūlanti A.Bousquet įsitikinusi, kad fizinius pratimus atliekantiems žmonėms paršelių draugija yra tarsi psichinės sveikatos pratimai. Matydami, kaip paršeliai rausia kiemą ir ieško paėsti ūglių, pratybų dalyviai juokiasi ir atsipalaiduoja.
Amy Finkel į pratybas ateina su dviem dukromis. Matyti, kaip mergaitės apkabina paršelius ir jaučiasi laimingos, motinai yra didžiausia palaima.
„Jogos praktika su gyvūnais gali duoti netikėtos naudos. Jei tai daroma su prieglaudos gyvūnais, tai netgi gali paskatinti paimti juos globoti“, – sakė Rebecca Purchase iš Masačusetso žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugijos.
Ar joga sukelia stresą gyvūnams? „Gali būti, jei tai netinkamas gyvūnas ar netinkamai su jais elgiamasi, – įsitikinusi R.Purchase. – Tačiau gyvūnams, kurie mėgsta būti šalia žmonių, tai gali būti naudinga.“
