Rudoji katė kačių pasaulyje įkūnija smalsumą, draugiškumą ir įžūlumą.
Tad kuo gi rudos katės tokios ypatingos – klaidingas stereotipas ar pagrįstas dėsningumas?
Britų kačių elgsenos ekspertas Rogeris Taboras BBC papasakojo, ar tikrai „imbierinės“ katės skiriasi nuo savo „kolegių“.
„Mokslininkai sutaria, kad tarp veislių, pavyzdžiui, gyvybingų birmiečių ar ramių persų, yra temperamento, bet ne spalvos skirtumų.
Tačiau šeimininkų suvokimo tyrimai byloja ką kita: pilkos katės yra „atsiskyrėlės“, o „imbierinės“ katės laikomos „draugiškesnėmis ir meilesnėmis“, – sako R. Taboras.
Ekspertas pažymi, kad galbūt genetika čia atlieka tam tikrą vaidmenį, nes katė turi paveldėti dvi tam tikro geno kopijas, kad įgytų imbierinę kailio spalvą, o katinas – vieną.
„Tyrimai taip pat parodė, kad apskritai imbierinės katės yra sunkesnės už daugumą kitų spalvų kačių. Rudos katės paprastai būna didesnės ir stambesnės nei dauguma kitų kačių“, – sako specialistas.
Tai nėra moksliškai įrodyta, bet galbūt drąsus ir draugiškas rudųjų kačių charakteris yra susijęs su jų vidutiniu dydžiu.
Rudos pūkuotosios tiesiog jaučiasi kačių pasaulio karalienėmis, todėl mažiau tikėtina, kad jos bijo ir žmonių.
Gali būti, kad imbierinių kačių bendruomeniškumas yra viena iš priežasčių, kodėl jos buvo tokios populiarios tarp vikingų.
Pasak R. Taboro, Didžiosios Britanijos Jorko mieste, kuris kadaise buvo vikingų tvirtovė, vis dar gyvena daugiau imbierinių kačių nei visame Londone.
„Galbūt vikingams paprasčiausiai patiko išskirtinis kailis, tačiau aš manyčiau, kad draugiškas ir ne toks bauginantis imbierinių kačių charakteris galėjo būti priežastis, dėl kurios jos drąsiai lipo į jų laivus.
Galima sakyti, kad imbierinės katės turi vikingų charakterį – draugiškos žmonėms, su kuriais sutaria, bet nuožmios priešų katėms“, – sakė ekspertas.
