„Trumpaplaukiai koliai yra gana savarankiški, išdidūs, bet meile tikrai apdalina kiekvieną šeimos narį, jautriai atliepia žmogaus nuotaikas, emocijas. Be abejo, jie ne iš tų šunų, kurie šeimininkus lydi net į tualetą…“, – pasakoja jau šešerius metus su trumpaplaukiais koliais savo gyvenimą susiejusi Justina.
Lelių šeima koliams labiausiai dėkinga už „praturtintą“ gyvenimą, o šis „praturtėjimas“, pasirodo, slypi šios veislės šunų įvairiapusiškume.
„Tik savo augintinių dėka išbandėme daug įvairių kinologinių veiklų: šunų vikrumo sportą, dresūrą, ganymą, parodas, kvapo detekciją. O kur dar žygiai gamtoje su šunimis, kurie nereikalauja kasdienės dviejų valandų iškrovos, nuolatinio darbo ir krūvio! Mūsų kalytės mielai gali namuose prasnūduriuoti visą dieną, o lauke atgyja ir visada yra pasirengusios naujiems nuotykiams“, – susižavėjimo savo augintinėmis neslepia pašnekovė.
Jos nuomone, augintinės tapo kertiniu akmeniu Lietuvoje pradedant burti mažą trumpaplaukių kolių augintojų bendruomenę – jų dėka susipažino su nuostabiais žmonėmis. Justina Lelienė veisia šiuos šunis ir visada stengiasi palaikyti ryšius su visų savo išveistų koliukų šeimininkais, organizuoja kasmetinį veislyno susitikimą: „Bendravimas ir turiningas laisvalaikis yra tos dovanos, kurias šunys atneša į mūsų gyvenimus. Ir dar nepamirškit kasdienės meilės apraiškų bei plaukų „dozės“ namuose!“.
Trumpaplaukių kolių pasirinkimas, pasak Justinos, buvo lyg taškų ant „i“ sudėjimas.
„Per daugelį metų sukaupę patirties su įvairiais šunimis, galėjome patys sau labai aiškiai atsakyti į klausimą, koks turėtų būti mūsų šeimai geriausias augintinis. O tada beveik savaime atėjo atsakymas, jog tas vidutinio dydžio, vidutinio aktyvumo, imlus dresūrai, švelnaus, lankstaus būdo, itin lengvai prižiūrimas šuo yra būtent trumpaplaukis kolis!“,– šunų veislės pasirinkimą aiškina Justina.
Jų šeimos visai nedomino veislės „komerciškumas“. Svarbiausia buvo, kad tai būtų tas, vienintelis – jų šuo! Na ir toks, kurį nesudėtinga prižiūrėti, kurio charakteris atitiktų šeimos gyvenimo būdą.
Ne vieną mėnesį ji naršė internete, bendravo su kolių augintojais ir veisėjais, kad įsitikintų savo pasirinkimu. Dar beveik metus užtruko paieškos bei laukimas to savojo, vienintelio šuniuko, kol pagaliau prieš 6 metus Justinos ir Martyno šeimoje apsigyveno marmuriškos spalvos kalytė Tesla, o dar po 3 metų ir trispalvė Zeta.
Socialiniuose tinkluose matant nuotraukas, kuriose dabar jie ir agility, ir ganymą išbando, ir šunų grožio konkursuose sėkmingai pasirodo, ir dar daug ką su savo trumpaplaukiais koliais veikia, belieka banaliai pasakyti: atitiko kirvis kotą! Jie paprasčiausiai laimingi su savo šunimis, o šunys laimingi su jais.
Lietuvos kinologų draugija kviečia šunų mylėtojus balandžio 24-ąją savo kolektyvuose, bendraminčių kompanijoje švęsti Šuns dieną ir surengti Dėkingumo šventę. Kadangi tai darbo diena, atskiro didelio Šuns dienos renginio neplanuojame, bet vilniečius kviečiame dalyvauti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos ir LKD nemokamose ekskursijose „Kodėl Lietuvos didikai taria ačiū šunims“. Taip pat vyks virtualus konkursas „AČIŪ tau!“.
