Ukrainos socialiniuose tinkluose pilna kačių, kurios rodo, kaip padeda kariams kaip emocinės paramos gyvūnai, savo pūkuotu mielumu pritraukia aukas kariuomenei ir taip pat kovoja su įsibrovėliais – šiuo atveju pelėmis.
Rusija atsako tuo pačiu, humanizuodama savo įsiveržusius karius – dažnai naudojamus „mėsos bangos“ atakose prieš Ukrainos pozicijas ir kaltinamus žiaurumais prieš civilius gyventojus – rodydama juos su savo katėmis. Į Ukrainos kariuomenės pozicijas katės paprastai atkeliauja iš netoliese esančių kaimų ar karo sugriautų miestų. Šeimininkų palikti augintiniai ieško žmonių apsaugos nuo nuolatinio apšaudymo, bepiločių lėktuvų smūgių ir minų laukų.
„Kai šis išsigandęs mažas padarėlis ateina pas tave, ieškodamas apsaugos, kaip galėtum atsisakyti? Mes esame stiprūs, todėl saugome silpnesnes būtybes, patekusias į tokias pat baisias aplinkybes, kaip ir mes, tik todėl, kad mūsų žemėje pasirodė rusai“, – aiškino Ukrainos kariuomenės karo medikas Oleksandras Jabčanka.
Ukrainos karius guodžia katės ir kiti gyvūnai.
„Vieni juos priglaudžia ir pasiima namo, kiti mieliau laiko juos tranšėjose ir net perduoda kitiems daliniams rotacijos metu“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovas spaudai Oleksandras Štupunas.
Priglausti katinai taip pat kovoja su pelėmis, kurios įsiveisusios tranšėjose ir graužia „Starlink“ palydovinio ryšio kabelius bei automobilių laidus, naikina maisto atsargas ir karinę įrangą ir net kandžioja miegančių karių pirštus.
„Jei mūsų tranšėjose gyvens katės, pelės beveik visada laikysis atokiau“, – sakė O. Jabčanka.
Katinas Syrskis
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis žinomas kaip vienas veiksmingiausių šalies kovinių vadų; jis mažiau žinomas dėl to, kad turi katės vardo bendravardį, turintį mirtininko reputaciją. Romanas Sinicynas, Ukrainos kariuomenės karininkas ir katino Syrsky šeimininkas, teigia, kad šis vardas suteiktas atsitiktinai.
„Jis gavo vardą, nes mėgsta sūrį. Žinoma, katinas, turintis tokį patį vardą kaip mūsų generolas, jau tapo kariniu pokštu“, – sakė R. Sinicynas.
Net generolui Syrskiui tai pasirodė juokinga... Sinicino begaliniam palengvėjimui. Karininkas su katinu Syrskiu susipažino per kovinę užduotį pasienio kaime, kur jau mėnesį kariai gyveno apleistame name, užkrėstame pelėmis.
„Dauguma vietinių gyventojų evakavosi, tad kates perėmėme mes. Mes pagavome Syrsky ir maistu įtikinome jį pasilikti su mumis. Jis padėjo išspręsti mūsų pelių problemą“, – pasakojo R. Sinicynas.
„Pelės perbėga per tave, kai miegi, jos įlenda į tavo daiktus. Jos viską kramto. Dėl pelių turėjome išmesti dvi dėžes supakuotų maisto davinių“, – aiškino R. Sinicynas.
Apsigyvenus Syrsky, kariai klausydavosi jo naktinio patruliavimo prieš graužikus.
„Kai palikome šią poziciją, pasiėmiau jį namo. Dabar jis gyvena su mano šeima Kijeve, bet ir toliau padeda kariuomenei. Pasinaudojome jo populiarumu socialiniuose tinkluose, kad surinktume 147 000 eurų bepiločių orlaivių kompleksams „Mini Shark“, skirtiems artilerijai reguliuoti“, – sakė Sinicynas.
Šaunusis Shaybyk
Oleksandras Liašukas iš Odesos regiono pietvakarių Ukrainoje padovanojo pūkuotuką Shaybyk – vieną iš keturių benamių kačiukų, 2022 m. gyvenusių kartu su jo daliniu pietiniame fronte.
„Šaybyk turėjo didžiausią charizmą. Buvo šalta, todėl vieną naktį pasiėmiau jį su savimi į miegmaišį. Tuomet ir įsimylėjau tą katiną“, – pasakojo 26 metų O. Liashukas.
„Jis ne tik mano geriausias draugas, jis – mano sūnus“.
Nuo to laiko Shaybyk su O. Liashuk persikėlė į skirtingas pozicijas, o jų bendro patruliavimo vaizdo įrašai tapo virusine sensacija.
O. Liashukas savo katiną apibūdina kaip tobulą medžiotoją.
„Kartą buvome pozicijoje miške ir jis per vieną dieną sugavo 11 pelių. Kartais [jis] atneša pelių į mano miegmaišį“, – gyrėsi jis.
Nepaisant jų ryšio, Šaubikas išlieka laisvas katinas, tačiau jis visada grįždavo pas O. Liašuką. Birželį jis dingo ilgoms 18 dienų, kol už kelių kilometrų esančiame poste jį rado Ukrainos kariai, atšalusį su vietiniais katinais.
„Jam tiesiog reikėjo meilės. Aš tai vadinu atostogomis“, – sakė O. Liashuk.
Be to, Šaibykas ir O. Liašukas renka aukas Ukrainos kariuomenei, o rugsėjo mėnesį Šaibykas gavo specialų apdovanojimą už tai, kad padėjo surinkti pinigų septyniems automobiliams ir kitiems reikmenims įsigyti.
Motina Karolina
O. Jabčanka sako, kad jis niekada nebuvo kačių žmogus.
Tai pasikeitė prieš dvejus metus, tą dieną, kai jis sutiko Karoliną – įžūlią benamę, kuri atsirado jo būrio poste Serebriankos kaime, Donecko srityje.
„Vieną dieną Karolina užšoko ant mūsų miegojimo vietos, nors jai buvo draudžiama tai daryti. Mes pradėjome keiktis. Atsakydama į tai, ji ėmė muštis. Taip susilaukėme šešių kačių šeimos“, – pasakojo O. Jabčanka.
Per rotaciją Karolina ir jos kačiukai judėjo su O. Jabchankos padaliniu, kol užaugo pakankamai dideli, kad būtų priglausti.
„Greitai suradome jiems namus. Tačiau Karolina ir jos baltas kačiukas Honoras liko su manimi. Nuvežiau juos į Lvovą, savo gimtąjį miestą. Mano mama buvo tokia laiminga, kad gavo dvi frontines kates“, – juokėsi O. Jabchanka.
Po metų prie Lvovo kačių gaujos prisijungė mažas šunelis Šabrys, kurį O. Jabčanka pasiėmė netoli Kupiansko Charkovo srityje.
„Dabar namuose mums niekada nebūna nuobodu“, – sakė jis, rodydamas šunų ir kačių kovų vaizdo įrašus.
„Negalima palikti vargšų padarų, kurie pasirinko tave kaip paskutinę viltį“, – teigė vyras.
Aukštaūgis Herychas
Skirtingai nei fronto benamiai, Heraldas, vadinamas Herychu, yra kačių aristokratas. Kai tik Rusija įsiveržė į šalį, Herychas, škotų foldas, prisijungė prie savo šeimininko, Kyrylo Liukovo, karinio koordinatoriaus, dirbančio Serhijaus Prytula labdaros fonde, kuris tiekia atsargas fronto daliniams.
Herychas, gyvenantis su K. Liukovu Donecko srities Kramatorsko mieste, į frontą vyko daugiau nei 20 kartų.
„Kiekvieną kartą jis buvo šou žvaigždė, daugybė kovotojų bėgdavo prie mūsų jo paglostyti ir su juo nusifotografuoti“, – sakė K. Liukovas. „Herychas buvo kantrus – nors ir šiek tiek sukrėstas“.
Kitaip nei kiti fronto gyvūnai, Herychas išlieka ramus per rusų apšaudymą.
„Daugiausia jis tik pasuka galvą į garsą, ir viskas“, – sakė Liukovas.
Kaip ir Syrskis, Herychas naudojasi savo populiarumu internete, kad padėtų Ukrainos kariuomenei – jis vadovavo kampanijai, per kurią buvo surinkta keletas milijonų grivinų (milijonas grivinų yra apie 25 000 eurų) kariuomenės automobiliams įsigyti.
Priešo katės
Rusijos propaganda užkibo ant istorijos apie Ukrainos „mobilizuojančias kates“ kaip ant jos nevilties požymio.
Tuo tarpu regioninės žiniasklaidos priemonės paskelbė dešimtis panašių istorijų apie kates Rusijos fronto pusėje, tikriausiai siekdamos humanizuoti kariuomenę po nuolatinių nepriklausomų pranešimų apie Rusijos karo nusikaltimus Bučoje ir kitose Ukrainos vietose.
Praėjusių metų pabaigoje Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninis departamentas Rusijos vakaruose esančiame Oriole, maždaug už 300 km nuo Ukrainos sienos, pranešė, kad į frontą išsiuntė katę, vardu Marusija, kuri padėjo kovoti su pelėmis.
„Ji padės pakelti karių moralę ir apsaugoti jų miegą, apginti maisto atsargas“, – sakoma ministerijos pranešime. „Esame tikri, kad Marusjai seksis gerai ir ji netrukus grįš namo!“
Tačiau rusų istorijose dažniausiai pasakojama apie kates, kurias rusų kariai priglaudė po to, kai jas tariamai paliko ukrainiečių šeimininkai.
„Sunku įsivaizduoti gyvenimą be jo“, – apie juodą katiną, pravarde Kopteris, rašė Sibiro Novosibirsko mieste įsikūręs vietinis leidinys VN.ru. „Kartu su kariais jis aptaria taktinius planus, mėgina patiekalus ir budi sargyboje“.
Maskvos bulvarinis laikraštis „Moskovskij komsomolec“ išspausdino istoriją apie katiną, vardu Kulka, kuris saugojo motorizuotojo šaulių būrio vadą, užlipęs jam ant galvos įspėdavo apie minas ir priešo ugnį.
Kitas leidinys Samaroje paskelbė vaizdo įrašą, kuriame kareivis glosto katiną, apibūdintą kaip padalinio „terapeutą“.
„Jų murkimas veikia raminamai ir leidžia pasijusti kaip namie“, – sakė karys.
Tai būtų ne pirmas kartas, kai Rusija propagandai pasitelkia kates.
2014 m. aneksavus Krymą ir pastačius tiltą per Kerčės sąsiaurį, skiriantį pusiasalį nuo Rusijos žemyninės dalies, rudas katinas Mostik – rusiškai „Mažasis tiltas“ – išgarsėjo visoje šalyje kaip tilto talismanas.
Jam net buvo sukurta „Instagram“ paskyra, suteikianti malonų atspalvį tam, ką Vakarai pasmerkė kaip šiurkštų tarptautinės teisės pažeidimą.
Parengta pagal politico.eu.
