Gyvūnų apsilankys ir daugiau
J. Kuorienė kalbėjo, jog senjorų namuose lankėsi pirmą kartą, dažniau svečių: vyresnių žmonių, šeimų, darželinukų ar moksleivių, sulaukia savo ūkyje, todėl tokia viešnagė Vievyje įsimins ir jai pačiai, ir jos augintiniams. Alpakų šeimininkė žadėjo sugrįžti vasaros pradžioje, kuomet alpakos nukerpamos ir atrodo daug mažesnės nei šiuo metu.
„Mes skiriame daug dėmesio senjorų užimtumui, ieškome įvairių nekasdienių užsiėmimų, pavyzdžiui, „Bingo“, šaškių turnyras, fotosesijos su giminaičiais, koncertai, kurie praskaidrina gyventojų dienas ir suteikia daug laimės. Vakarų šalyse alpakos laikomos terapiniais gyvūnais, jos atvedamos aplankyti senjorų, nes galimybė jas paglostyti, apkabinti, pamaitinti naudinga jų sveikatai. Labai džiaugiamės atradę tokią galimybę ir Lietuvoje. Sulaukę alpakų senjorų namuose, matėme, kaip mūsų gyventojai tiesiog nušvito, noriai įsitraukė, bendravo tarpusavyje – mums tai labai svarbu, todėl gyvūnų senjorų namuose tikrai matysime ir daugiau“, – kalbėjo „Gemma“ Vievio namų direktorė Valė Samanavičiūtė Abromavičienė.
Sulaukė šypsenų ir susižavėjimo
Kuo maitinami, kiek metų gyvena, kam naudojama alpakų vilna, kaip jos kerpamos ir prižiūrimos, kiek kainuoja ar kuo skiriasi nuo lamų – alpakų šeimininkė kantriai atsakinėjo į senjorų užduotus klausimus, kol alpakos drąsiai vaikščiojo tarp susirinkusiųjų, kad gautų skanėstų ir, žinoma, dėmesio.
Kaip pasakojo alpakų ūkio savininkė, auginanti pusšimtį šių mielų gyvūnų, dvi septynerių metų alpakos – Bruno ir Patriotas – noriai keliauja į svečius, renginius, tačiau daug dažniau sulaukia lankytojų patys. Iš pietų Amerikos kilusios ir į Lietuvą prieš penkiolika metų atkeliavusios alpakos mėgsta būti lepinamos ne tik žmonių dėmesiu, bet ir delikatesais – morkomis, kurių senjorų namų gyventojai nepagailėjo.
Senjorės domėjosi ir alpakų vilnos savybėmis, kai kurios pasiryžo ir pačios iš alpakų vilnos siūlų nusimegzti kojines ar šaliką, mat alpakų vilnos gaminiai rekomenduojami kenčiantiems nuo įvairių sąnarių ligų, miego sutrikimų, sergantiems peršalimo ligomis.
Atvykusios alpakos – apmokyti draugiški gyvūnai, tad senjorai juos drąsiai lietė, glostė, apkabino. Alpakos nesikandžioja, nes neturi viršutinių dantų, todėl gyvūnus saugu maitinti iš rankų. Jos – netriukšmingos, neteršia teritorijos, o spjaudosi, priešingai nei manoma, tik tuomet, jei tarpusavyje nepasidalija maisto.
Kaip rodo tyrimai, gyvūno buvimas šalia įkvepia stengtis sveikti, pagerina fizinę ir psichologinę savijautą: jas glostant, vedžiojant ar maitinant, būnant šalia, pagerėja kraujospūdis, nuotaika, sumažėja nerimas.
Senjorų namuose gyvenanti Regina Wegner, išvydusi alpakas, taip pat neslėpė džiaugsmo: „Yra tekę matyti alpakas, bet niekada – iš taip arti, juolab maitinti. Jie nuostabūs gyvūnai: gera į juos žiūrėti, matėte, kaip reagavo visi susirinkusieji – kokie šilti, mieli žmonių veidai? Tokie vizitai ypatingai gerai veikia nuotaiką ir savijautą, atneša daug džiaugsmo.“
