„Gerulis“, nes šunys geriausi
Vaikystėje Jūratė šuniuko neturėjo, bet prašė tėvų nupirkti. Svajonė išsipildė, kai panašaus amžiaus buvo jos pačios dukra. Tiesa, išsirinkti veislę pasirodė nelengva: „Apie veislyną tada net negalvojome, o pirmąjį šunį pirkome sau. Rinkomės visa šeima nariai, aš, vyras ir dukra, kuriai tuomet buvo trylika. Labradoro retriveriai Lietuvoje anuomet buvo mažai girdėta veislė, bet šie šunys pavergė mūsų širdis savo draugiškumu nuo pažinties pradžios. Tikras retriveris pasirengęs užmegzti ryšį su vaiku ar seneliu, net su visai nepažįstamu žmogumi.“
Mintis apie veislyną atsirado, kai į vaivorykštės šalį iškeliavo pirmoji Jaciunskų šeimos augintinė. Šeimininkai matė, kad likęs vienas jos draugas liūdi, ir pradėjo dairytis geros kilmės šuniuko, o netrukus įkūrė ir Labradoro retriverių veislyną „Gerulis“. Beje, kodėl toks pavadinimas?
„Gerulis – mano žento pavardė, o mudvi su dukra esame veislyno bendrasavininkės. Sugalvojome, kad susieti su pavarde labai tinka, nes šios veislės šunys labai geri, tikri geruliai“, – šypsosi Jūratė.
Gyvenimas sukasi aplink augintinius „Visas mūsų šeimos gyvenimas dabar sukasi aplink šunis. Jei jų nebūtų, gyvenčiau labai sėsliai. Dažną dieną galvočiau, kad oras prastas, o dabar kasdien nueinu su šunimis apie 5–7 kilometrus miškais. Atostogaujame irgi su keturkojais, neretai aplankome dukrą Danijoje. Ji taip pat augina Labradoro retriverį“, – pasakoja J.Jaciunskienė.
Visa tai puiku, bet turbūt daugeliui skaitančių šias eilutes rūpi: o kaip atrodo kasdienė buitis, kai namuose šitiek keturkojų augintinių? Jūratė sako, kad didesnių problemų nekyla. Kartą per dieną kailį namuose surenka robotas valytuvas, o po pasivaikščiojimų šunys nuprausiami jiems skirtame atskirame duše. Tiesa, kartais šeimos namuose atsiranda ir 10 ar net daugiau žvalių uodegėlių – nauja veislyno vada. Šuniukai čia auginami iki dviejų-trijų mėnesių ir tik po to keliauja į naujus namus. „Nelaikome savo šunų voljeruose, jie – naminiai, į juos investuojame be galo daug laiko, emocijų. Dirbu nuotoliniu būdu, aš sėdžiu prie kompiuterio, jie – šalia, jei vasarą kažką veikiu darže – šunys kantriai laukia, kol skirsiu jiems dėmesio ir mes pažaisime. Mūsų augintiniai eibių nekrečia ir namų neniokoja, nes su jais nuolat užsiimame, žaidžiame“, – pasakoja Jūratė.
Šeimininkui ant galvos užlips ir vienas šuo
„Trys dideli šunys netrukdo, jei yra protingi ir išauklėti, bet ir su vienu gali nesusitvarkyti, jis ir ant stalo, ir šeimininkui ant galvos užlips, jei su juo nebus dirbama. Mūsų šunys nelipa ant sofos, nemiega ant lovos. Pirmiesiems buvo leidžiama truputį daugiau, bet paskui supratome, kad jei visi trys sulips ant lovos, tai patys ant žemės miegosime“, – šypsosi Jūratė. Ji neslepia, kad keturkojų auklėjimas reikalauja daug darbo ir laiko, bet jai tai patinka. Visi „Gerulio“ šunys lanko dresavimo mokyklą, nors šeimininkė puikiai tai galėtų daryti pati, bet augintiniams reikia išmokti bendrauti su kitais gentainiais.
Pokalbis apie šunų auklėjimo ypatumus kiek netikėtai pasisuka apie žmonių santykius. Jūratė sako, kad tik augindama šunis ji supratusi, kaip reikia gero žodžio jiems ir kaip neretai mes to pagyrimo, padrąsinimo šykštime net... savo vaikams. Tarsi savaime suprantama būtų, kad jie privalo pateisinti mūsų lūkesčius. Gal iš pirmo žvilgsnio ir drąsus sugretinimas, bet tiesos, panašu, yra.
Šuniukams – specialūs testai
Visi, kas bent kartą gyvenime turėjo šunį, puikiai žino, koks smagus ir atsakingas laikas yra jo vaikystė. Ir ne tik todėl, keturkojis gali sugraužti brangius odinius batus. „Šuniukų gimimas ir auginimas veislyne kaskart suteikia labai daug gerų emocijų, mažyliais džiaugiamės visi namiškiai. Ypač įdomu stebėti, kaip skiriasi vos vaikščioti pradėjusių keturkojų charakteriai“, – pastebi Jūratė.
Septynių savaičių šuniukams ji atlieka specialų polinkių testą, kuris atskleidžia jų įgimtas savybes – vienas ramus ir nuolankus, o kitas, žiūrėk, muistosi ir jau rodo charakterį. Labradoro retriveriai yra ypatinga veislė, nes šie šunys labai tinka kaniterapijai, jie mokomi būti aklųjų vedliais.
„Mūsų veislyno šunys ne tik savo šeimininkus džiugina, bet ir kai kurie jų gerą darbą dirba. Specialiai iš Ispanijos buvo atskridusi dresuotoja, kuri pati norėjo pabendrauti su mūsų šuniukais ir įvertinti, kuris geriausiai tiks terapinei veiklai su senukais hospise Katalonijoje. Išsirinko ramaus charakterio kalytę. Didžiuojuosi, kad ji daro tokį gerą darbą – teikia gerų emocijų sunkiai sergantiems. Apie ją rašė vietinis laikraštis, rodė televizijos reportaže. Kitai šeimai, auginančiai autizmo spektro sutrikimų turintį vaiką Lietuvoje, šuniuką taip pat padėjo išsirinkti specialistas, kuris lankėsi veislyne. Buvo žiūrima, kaip šuniukas reaguoja į garsus, ar yra smalsus“, – pasakoja pašnekovė.
Auksinis Jūratės patarimas mamoms ir tėtėms
Galima sakyti, kad taip pat preciziškai, kaip specialistai kinologai vertina šuniukus veislyne, Jūratė stengiasi įsitikinti, ar atsakingos ir patikimos yra šeimos, kurios nori augintinio. Ar būna, kad keturkojis tiesiog neparduodamas, jei kyla įtarimų, kad būsimo šeimininko sprendimas skubotas? Pašnekovei įsiminė toks atvejis: tėvai šuniuką norėjo paimti vaikui, kuris turėjo fobiją – kadaise jam įkando šuo. Deja, baimė niekur nedingo, o keturkojį teko grąžinti.
„Su žmonėmis, kurie augina šuniukus iš mūsų veislyno, bendraujame nuolat, esame įkūrę feisbuko grupę, o kartą per metus kviečiame į svečius – šunų giminės susitikimą, kaip patys vadiname, atsivežti augintinius, dalyvauti rungtyse, laimėti prizus“, – pasakoja J.Jaciunskienė. Draugystė neretai užsimezga ir su kitų veislynų savininkais.
„Neįsivaizduoju mūsų šeimos gyvenimo be šunų, be tos besąlygiškos meilės, kurią jie kasdien dovanoja. Turbūt augintinio išėjimas – vienintelis dalykas, prie kurio niekaip nepriprasi, nes tai – tavo šeimos narys. Mes, žmonės, turime darbų ir reikalų, o jiems esame vieninteliai, kuriuos jie myli. Juk šuo mums skiria visą gyvenimą. Todėl sprendimas įsigyti augintinį yra ypatingai atsakingas ir svarbus. Manęs dažnai klausia, ką daryti, jei vaikas nori šuniuko? Aš atsakau: „Mieli mamos ir tėtės, paklauskite savęs, o JŪS patys ar norite šuns? Ir spręskite priklausomai nuo to, koks bus jūsų atsakymas.“
