Apie šį sportą puikiai viską žino Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre gyvūnų prižiūrėtojo specialybę siekianti įgyti mokinė Medeina Joncevaitė, kuri kartu su mama Sonda Jonceva, profesionalia šunų dresuotoja ir edukatore, aktyviai propaguoja šiuos šokius. Šį rudenį jos žibėjo Slovakijos atvirajame čempionate ir puikiai pasirodė Europos čempionate Italijoje, kur su savo 7 metų augintiniais Margiu ir Vėtra atliko du pasirodymus – Flinstono šokį ir lietuvių liaudies šokį klumpakojį.
Medeina labiausiai džiaugiasi, kad Margis, kuris vos dviejų mėnesių buvo rastas gatvėje ir Vėtra, kuri buvo paimta iš laikinųjų globėjų, dabar gali mėgautis tarptautine šlove, spindėti čempionatų aikštelėse ir džiaugtis buvimu kartu. „Kiekvienas augintinis nusipelno meilės, šilumos, artimo ryšio ir geros priežiūros. Labai smagu, kad kažkada priimtas sprendimas priglausti šunelius, dabar dovanoja tiek daug gerų emocijų ir tikrą draugystę“, – sako mergina ir atskleidžia propaguojamų šokių niuansus.
„Šokių su šunimis sporto pakraipa „fristailas“, kuria mes ir užsiimame, nėra apibrėžta pozicijų standartais. Šokis priklauso nuo šeimininko fantazijos bei ryšio su šunimi. Šiame sporte yra vertinamas šuns užsidegimas, noras vykdyti įvairias komandas, kurios sujungtos su muzikos elementais. Taip pat vertinamas šuns ir šeimininko komandinis darbas. Šeimininkai gali laisvai naudoti rankų, kojų ir kūno gestus muzikos interpretacijai. „Fristailo“ tikslas, kad vedlys sugalvotų ir kartu su šunimi atliktų meninį pasirodymą skambant muzikai, pristatytų pasirodymą su akivaizdžiai bendradarbiauti norinčiu šunimi,“ – pasakoja Medeina.
Siekiant paskatinti šunų savininkus, dresuotojus ir vedlius tobulinti bei gilinti savo įgūdžius dalyvaujant šokių su šunimis varžybose „Canine freestyle LT“ parengė „fristailo“ (šokiai su šunimis) ir HTM (judėjimas greta pagal muziką) varžybų nuostatus, kuriuos patvirtino Lietuvos kinologų draugija. Viena iš „Canine freestyle LT“ įkūrėjų, Sondra Jonceva sako, kad taisyklės parengtos taip, kad visų veislių šunys galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis ir būtų užtikrinta šunų gerovė.
„Teisėjai varžybose vertina partnerystę ir bendradarbiavimą su šuniu, šokio sklandumą, šuns reagavimą, komandų ir signalų davimą. Daugiausia taškų skiriama už dėmesį šuniui, pasirodymo struktūrą, tolygų ir subalansuotą ringo naudojimą, tinkamą judesių skaičių, jų įvairovę, sudėtingumą, perėjimus, ryšius tarp judesių,“ – pasakoja S. Jonceva ir priduria, kad be šių dalykų vertinamas ir meninis interpretavimas bei gyvūno gerovė.
„Pasirodymas turi pabrėžti šuns savybes – veislę, charakterį, fizinius, protinius gebėjimus ir pan. Taip pat svarbi šuns sveikata ir sauga. Parenkant judesius būtina atsižvelgti į šuns kūno sandarą. Negalima atlikti judesių, dėl kurių šuo gali susižeisti, naudojami rekvizitai turi būti saugūs šuniui. Taip pat, jei bet kuriuo metu šuniui pasirodymas būtų protiškai ar fiziškai sunkus, vedlys turi nedelsdamas padėti šuniui,“ – vertinimo kriterijus pristato pašnekovė.
Ji sako, kad šokti gali įvairaus amžiaus ir sudėjimo šunys. „Kai šuo jau moka bazines komandas ir turi bendro paklusnumo pagrindus, sukurti choreografiją ir išmokyti šokį sekasi greičiau, o jei ne, tuomet mokymosi laikas tampa ilgesnis. Taip ugdoma šeimininko kantrybė, kuriasi ryšys su augintiniu. Tai užsiėmimas, kuris turi būti malonus tiek šuniui, tiek jo šeimininkui,“ – sako S. Jonceva.
