Šunų, kačių, paukščių ir triušių akys skiriasi nuo žmogaus, todėl jie turi skirtingą regėjimo lauką ir gali matyti skirtingą spalvų spektrą.
Naujoji funkcija leidžia įkelti arba nufotografuoti nuotrauką, o tada uždėti filtrą ir paversti ją tokia, kokią matytų jūsų pasirinktas gyvūnas.
Šunys turi tik dviejų tipų kūgelius, jautrius mėlynai ir geltonai spalvai, todėl jie mato tik šias spalvas ir pilkus atspalvius.
Kodėl šunys mato kitaip nei žmonės?
Žmogaus akies gale yra fotoreceptoriai – ląstelės, reaguojančios į sklindančią šviesą, o spalvoms nustatyti naudojamos ląstelės vadinamos kūgeliais.
Šunys mato kitokias spalvas nei mes, nes jie turi tik dviejų tipų kūgelius, o žmonės – trijų tipų.
Judesiui ir naktiniam matymui naudojami fotoreceptoriai vadinami lazdelėmis, o šunų tinklainėje yra daug lazdelių, todėl jie geriau mato tamsoje ir daug geriau nei žmonės atpažįsta judesį.
Be to, šunų akys yra išdėstytos 20 laipsnių kampu, todėl jų periferinis matymas yra geresnis.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad jie negali matyti daiktų taip trimačiai kaip žmonės, todėl sumažėja jų gylio suvokimas.
Žmogaus akies gale yra fotoreceptoriai – ląstelės, reaguojančios į sklindančią šviesą.
Jos būna dviejų tipų – lazdelės ir kūgeliai, o lazdelės jautrios judesiui ir naktiniam matymui, o kūgeliai geba nustatyti spalvas.
Žmonės turi trijų tipų kūgelių ląsteles ir kiekviena iš jų yra jautriausia tam tikrai spalvai – raudonai, žaliai arba mėlynai.
Šunys turi tik dviejų tipų kūgelius, kurie jautrūs mėlynai ir geltonai spalvoms, t. y. jie mato tik šias spalvas ir pilkos spalvos atspalvius.
Tai panašu į maždaug devynių procentų žmonių raudonai-žalios spalvos aklumą, dėl kurio žalia spalva atrodo labiau raudona.
Tai, ko šunims trūksta regėjime, jie su kaupu kompensuoja kitais pojūčiais, pavyzdžiui, uosle.
Jų uoslė nuo 10 000 iki 100 000 kartų aštresnė nei mūsų, todėl jie gali puikiai susidoroti, jei pablogėja regėjimas.
Manoma, kad katės, kaip ir šunys, nemato visos spalvų gamos, kurią mato žmonės, o mokslininkai teigia, kad jos dažniausiai mato tik mėlyną ir pilką spalvas.
Kad tai kompensuotų, dėl 200 laispnių regėjimo lauko ir didesnio periferinio matymo laipsnio jos žymiai geriau atpažįsta judesį.
Be to, katės puikiai mato naktį, nes turi iki aštuonių kartų daugiau lazdelių fotoreceptorių ląstelių, jautrių silpnam apšvietimui.
Tačiau katės ne taip gerai mato ryškioje šviesoje, nes turi dešimt kartų mažiau kūginių ląstelių nei mes, todėl viskas atrodo neryškiau.
Kita vertus, triušiai turi beveik 360 laipsnių matymo lauką, nes jų akys yra šonuose.
Todėl jie labiau pasikliauja savo aštriu uoslės pojūčiu, bet taip pat naudoja ūsus ir dantis, kad „pamatytų“, kas yra tiesiai priešais.
Paukščiai mato visą spalvų spektrą, kurį mato žmonės, taip pat keletą papildomų, mums nematomų ir neįsivaizduojamų spalvų.
Taip yra todėl, kad jie turi keturių tipų kūgelių ląsteles, o jų papildomos ląstelės leidžia matyti ne tik matomos, bet ir ultravioletinės šviesos bangas.
Paukščių rūšių, kurių akys yra galvos šone, regėjimo laukas yra apie 300 laispnių, o tų, kurių akys yra priekyje, pavyzdžiui, pelėdų, – apie 150 laipsnių.
Kai kurie paukščiai taip pat gali naudoti monokulinį regėjimą, leidžiantį vienu metu sutelkti akis į skirtingus objektus, o ne binokulinį regėjimą, kai abi akys vienu metu sutelkiamos į tą patį objektą.
Kaip mato kiti mūsų augintiniai?
Auksinė žuvelė
Žuvelės atmintis gal ir neatitinka mūsų gebėjimų, tačiau jo regėjimas suteikia galimybę daug plačiau apžvelgti elektromagnetinį spektrą.
Tarp papildomų spalvų, kurias mato auksinės žuvelės, yra ir ultravioletinės spalvos – šis gebėjimas padeda žuvims matyti vandenyje.
Jos taip pat turi tiesiogine prasme žuvies akies lęšius – sportiškas apvalias ragenas, galinčias surinkti šviesą iš beveik 360 laipsnių drobės, kurios yra tokio paties tankio kaip vanduo, kad kompensuotų tai, kaip skysta terpė iškraipo į ją įeinančią ir išeinančią šviesą.
Gyvatės
Kai kurios gyvatės turi infraraudonųjų spindulių regėjimą, kurį galima sujungti su pojūčiais, gaunamais iš vadinamųjų duobės organų – membranų, esančių tarp akių ir šnervių, – ir taip sukurti kažką panašaus į termovizorių.
Gyvatės taip pat neturi akių vokų. Vietoj jų jos turi apsauginę membraną, kuri veikia tarsi kontaktinis lęšis ir atsinaujina kartu su likusia oda, kai gyvatės nusivalo.
Chameleonai
Nors chameleonai galbūt labiau garsėja tuo, kad imituoja spalvas, o ne jas mato, jų akys yra beveik vien tik kūginės, o ne lazdelinės.
Tai reiškia, kad jie mato daugybę spalvų, įskaitant ultravioletinio spektro spalvas, kaip auksinės žuvelės ir papūgos, bet kartu ir mažai kontrasto.
Jų akys gali veikti nepriklausomai viena nuo kitos, jų viršutiniai ir apatiniai vokai yra sujungti ir gali pasisukti taip, kad jų regėjimo laukas yra beveik 360 laipsnių.
Tarantulai
Nepaisant to, kad jų yra aštuonios, vorų akys paprastai būna gana silpnos.
Dėl šios priežasties šliaužikai labiau pasikliauja savo plaukuotomis kojomis, kuriomis jie jaučia savo pasaulį.
Tačiau ekspertai neseniai nustatė, kad jų akyse yra spalvas jaučiančių baltymų, vadinamų opsinais, kurie, jų manymu, gali padėti jiems susirasti partnerius.
