Visai neseniai, balandžio mėnesį, Kauno mieste pareigūnams teko vykti į neeilinę gelbėjimo operaciją, kur teko padėti bebrui, papuolusiam į miestą ir negalinčiam rasti kelio atgal į savo namus. Atvykę pareigūnai pasimetusį laukinį gyvūną sučiupo ir nugabeno prie upės, kur, šis net nesidairydamas atgal, nėrė į Nemuno platybes.
Kiek anksčiau, pirmąją šių metų dieną, pareigūnai taip pat gelbėjo laukinį gyvūną. Judriame Kauno miesto prospekte, važiuojamojoje kelio dalyje, vaikščiojo sužeista ir pasimetusi gulbė, kuri kėlė pavojų tiek eismui, tiek savo gyvybei. Atvykusios pareigūnės laikinai sustabdė eismą ir palydėjo gulbę ant pėsčiųjų tako, o vėliau perdavė sužeistą paukštį gyvūnų gerovės namams.
Už daugelio istorijų, kurios susijusios su gyvūnų gelbėjimo operacijomis, „slepiasi“ Kauno apskr. VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresnioji tyrėja Justina Danilaitė. Anot jos, pareigūnams dažnai tenka vykti į gyvūno gelbėjimo operacijas.
Kartą J. Danilaitė su kolega gavo iškvietimą dėl konfliktuojančių asmenų, nuvykus į įvykio vietą, bute pareigūnė pastebėjo prancūzų buldogų veislės kalytę, kuri buvo akivaizdžiai neprižiūrima, išsekusi. Negana to, pareigūnai bute išgirdo ir miauksėjimą. Netrukus paaiškėjo, kad moteris augina ir katę, laiko ją narve, lentynoje. Pareigūnei pasiteiravus apie laikomo naminio gyvūno sąlygas, šeimininkė mėgino pasiteisinti, kad katinas šlapinasi kambaryje. Tačiau pareigūnės tokie pasiaiškinimai dėl tvarkos neįtikino, tuo pat metu ant viryklės vaikštinėjo tarakonai, kurie vaišinosi maisto likučiais.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai padėjo išspręsti ne tik tarp žmonių įsiplieskusį konfliktą. Kauno apskr. VPK pareigūnai apie namuose netinkamai laikomus gyvūnus informavo Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Vėliau paaiškėjo, kad prancūzų veislės kalytė buvo pavogta iš tikrųjų šeimininkų Vilniuje, o Kaune pateko į daugintojų rankas. J. Danilaitė prabrėžė, kad skatina gyvūnus rinktis iš prieglaudos ir jokiu būdu neremti daugintojų. Pati pareigūnė nuolat prisideda prie įvairių prieglaudų veiklos – tiek finansiškai, tiek kita reikalinga pagalba ir rūpesčiu.
Netrukus penkerius metus tarnyboje skaičiuosianti pareigūnė teigė, kad svarbu padėti ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, kurie negali paprašyti pagalbos. Pareigūnės išskirtinis dėmesys ir rūpestis gyvūnams yra žinomas ir jos kolegoms, todėl, esant galimybei, gavus iškvietimą susijusį su gyvūnais, kviečiama būtent J. Danilaitė. „Visuomet su savimi nešiojuosi skanėstų, jei netikėtai prireiktų, ar laisvu laiku aplankyčiau mūsų tarnybinius šunis“,– šypsojosi pareigūnė.
Pareigūnė neslepia, kad dažnai sulaukia klausimo: „ar tikrai pasirinko tinkamą profesiją?“, tačiau ji pati tuo nei kiek neabejoja. „Tapti pareigūne nusprendžiau būdama penktoje klasėje, tuomet tikslingai pradėjau mokytis ir siekti savo tikslo, o pradėjus dirbti, tik įsitikinau, kad esu patenkinta šiuo pasirinkimu ir galiu padėti nelaimės ištiktiems žmonėms, o retkarčiais ir gyvūnams“, – pasakojo pareigūnė.
